Safaryje laukinę gamtą stebėjęs Ch. Comynas pasakoja, jog „staiga iš niekur atlėkė liūtų patinas ir pabrukęs uodegą šovė į netoliese stūksantį medį". Netrukus paaiškėjo kodėl. Pasirodo, liūtą į medį įvarė kaimenė įsiutusių buivolų.
Liūtas buivolus buvo įsiutinęs taip, kad šie, įvarę žvėrių karalių į medį, savo atakos baigti nesiruošė. Baubiantys raguočiai apsupo medį, į kurio kamieną įsikibęs liūtas vos laikėsi, ir grėsmingai uodė orą. Trauktis jie nė neketino.
Buivolai neklydo. Į medį įvarytas liūtas netrukus pradėjo slysti kamienu žemyn. Didžioji katė desperatiškai suurzgė, staiga šoko iš medžio ir visu greičiu pasileido tiesiai prie Ch. Comyno visureigio, tačiau, pralėkęs pro jį, nėrė į krūmus.
„Tai buvo tikras trileris: liūtas nepajėgė ilgai išsilaikyti medyje, todėl jam teko dar kartą gėdingai sprukti, - pasakojo akibrokšto liudininkas. – Liūtui pasprukus į brūzgynus, buivolų kaimenė netrukus nurimo ir vėl ėmė taikiai rupšnoti žolę – tada ir pamatėme, kad jos viduryje straksi ką tik gimęs buivoliukas. Ko gero, jį buivolų banda ir gynė nuo liūto."
