Jūrinės ūdros našlaitė buvo pavadinta vardu Mažylė 681. Kai tik „Shed“ akvariumo Čikagoje specialistai paviešino vaizdo įrašą, kaip ūdra mokoma plaukti, nakvoti dirbtiniame guolyje ir kaip plūduriuodama cypčioja, vaizdelis žaibiškai apskriejo įvairių šalių internautų kompiuterius ir šiuo metu jau yra peržiūrėtas daugiau nei 3 milijonus 100 tūkstančių kartų.

Rugsėjo 30-ąją pakrantėje rasta ūdra pirmiausia atsidūrė Monterėjaus įlankos akvariume, kur jai buvo skirta intensyvi priežiūra.
Po keturių savaičių reabilitacijos, gyvūnas buvo atvežtas į „Shed“ akvariumą.
Paklaustas, kodėl mažylė leidžia tokį garsą K. Mayeris teigė, jog greičiausiai jai šiek tiek šalta.
Tokiu garsu ūdros arba „skundžiasi“ arba „džiaugiasi“.
Citata

Ši ūdra ne tik labai miela, tačiau ir reta. Jūrinių ūdrų skaičių sumažino prabangus ir švelnus jų kailis – dėl jo šie gyvūnai buvo intensyviai medžiojami. Taip iš kelių šimtų tūkstančių Šiaurės Ramiojo vandenyno pakrantėse gyvenančių jūrinių ūdrų teliko vos keli tūkstančiai individų.

Šiais laikais, kai rūšis saugoma, tokių ūdrų kiekį sumažina išsiliejusi nafta arba klimato pokyčiai.
JAV Žuvų ir laukinės gyvūnijos tarnybos duomenimis, įvedus medžioklės draudimus ir įtraukus rūšį į saugomų rūšių sąrašus, laisvėje šiuo metu gyvena apie 3000 jūrinių ūdrų.

Portalas nationalgeographic.com pakalbino Karlą Mayerį – specialistą, kuris našlaite ūdra rūpinosi Monterėjaus įlankos akvariume, apie tai, kaip nelaisvėje išmokyti tokią mažylę visų jai būtinų įgūdžių.

K. Mayerio teigimu, ūdra rasta Santa Cruzo pakrantėje, vietovėje, kur jūrinėmis ūdromis neretai maitinasi rykliai. Taigi, jos mamą galėjo sudoroti plėšrūnas, arba ji tiesiog buvo pernelyg nusilpusi, kad galėtų savo jaunikle tinkamai pasirūpinti.

Paklaustas, apie ūdros būklę, K. Mayeris teigė, jog ji vis dar šiek tiek atsilieka nuo bendraamžių ūdrų.

„Penkių savaičių amžiaus jaunikliai (tokio amžiaus ūdrą matote vaizdo įraše), vandenyje būna daug aktyvesni ir jau geba gerai plaukioti. Mažylė 681 dar neturi tokių įgūdžių“, - sakė specialistas.
K. Mayerio teigimu, natūralioje gamtoje mama palieka jauniklius ir išplaukia į atvirą vandenyną. Mažyliai nenori būti vieni, todėl mėgina sekti paskui mamą.
Citata

Jis akcentavo, jog ūdra pradeda „mesti“ savo jauniklės kailį. Kai kailis visiškai išsišers, ji turės galimybę nardyti, pasigauti grobį kaip ir suaugusi ūdra. Mokslininko teigimu, ši mažylė nebuvo labai išsekusi ir jos būklė dabar bei tuomet, kai ji buvo laioma Monterėjaus įlankos akvariume, buvo nebloga.

Paklaustas, kodėl mažylė leidžia tokį garsą K. Mayeris teigė, jog greičiausiai jai šiek tiek šalta.
Tokiu garsu ūdros arba „skundžiasi“, arba „džiaugiasi“. Kadangi specialistai mažylę retkarčiais sausai išluosto rankšluosčiu, žmogaus glėbyje ji jaučiasi jaukiau nei vandenyje. Todėl įleista į vandens kupiną talpą pradeda skųstis.

Mokslininkas to, ką daro jo kolegos nepavadintų „mokymu plaukti“. Biologai tiesiog skatina ūdra vystyti savo prigimtinius instinktus ir įgūdžius.

K. Mayerio teigimu, natūralioje gamtoje mama palieka jauniklius ir išplaukia į atvirą vandenyną. Mažyliai nenori būti vieni, todėl mėgina sekti paskui mamą. Taip jie ir išmoksta vandenyje jaustis dar geriau, nei sausumoje.

Taip pat specialistai ūdrą nusausina rankšluosčiu todėl, kad ji dar nesugeba pati išsidžiovinti kailiuko. Tačiau, mokslininko teigimu, ji taip pat pamažu išsiugdys šį įgūdį.