Miškų laukia tikras pragaras

Europos miškų laukia pragaištinga ateitis – mokslininkai dėl to kaltina klimato kaitą ir daro prielaidas, kad iki 2090 metų gaisrai miškuose padažnės net iki 200 proc. Kaip praneša dailymail.co.uk, didesnį miškų gaisringumą lems kylanti pasaulinė temperatūra bei ilgėjantys sausrų periodai. Vis dėlto Australijos mokslininkai, pateikdami savo atliktos studijos rezultatus, siūlo ir išeitį – jeigu laiku bus imtasi gaisrų prevencijos, 200 proc. gaisrų tikimybę galima išlaikyti ties 50 proc. riba.

Mokslininkai iš „International Institute for Applied Systems Analysis“ dirbo ties dviem strategijomis – kaip numatyti kilsiančius gaisrus ir kaip juos slopinti šiems jau įsiplieskus. Vienas iš būdų, kaip sumažinti naujų gaisrų miškuose tikimybę – laiku iš miško pašalinti negyvą medieną. Tyrime, kuriam vadovavo mokslininkas Nikolay Khabarovas, taip pat analizuota, kaip gerinti ugniagesių gelbėtojų darbą gesinant jau kilusius gaisrus. Tačiau studijoje pažymima, kad dar nė vienam tyrėjui nėra pavykę paskaičiuoti gaisrų gesinimo išlaidų ir naudos koeficiento.

„Europos miškai yra laukinės gamtos ir bioįvairiovės pagrindas, taip pat žmonių pasigerėjimo ir geros savijautos šaltinis, todėl būtinai turime rasti būdus juos apsaugoti“, - sakė prof. N. Khabarovas.

Studijoje daroma išvada, kad daugiau kaip 95 proc. miškų gaisrų sukelia žmonių veikla, įskaitant rūkymą miškuose, laužaviečių kūrimą, atviros ugnies miške palikimą, tyčinius padegimus ir pan.

Mokslininkų atliktame tyrime taip pat pabrėžiama, kad klimato kaita palies ir daugiau visuomeninio gyvenimo sričių – dažnės smurtinių konfliktų, aštrės maisto trūkumo problema, dėl audrų, švalų ir kitų stichinių gamtos katastrofų daugiau žalos patirs miestų infrastruktūros. Kylanti pasaulinė temperatūra turės tiesioginę įtaką skurdo didėjimui, taip pat daugiau žalos patirs sausumos bei vandens augmenija ir gyvūnija.