Paukščiai mokomi migruoti

Karališkojo veterinarijos koledžo Londone mokslininkai prie besimokančių migruoti paukščių pritaisė duomenų registravimo įtaisus. Tai padėjo atskleisti, jog šie paukščiai visuomet skrenda pačioje optimaliausioje pozicijoje – skrisdami arti priekyje esančio gyvūno sparno galo, jie pasinaudoja jo sukurta keliamąja oro srove.

Tyrimas, neseniai pasirodęs žurnale „Nature“, taip pat atskleidė, jog paukščiai sparnais plaka tiksliai sureguliuotais intervalais.

Prieš gerą dešimtmetį su pelikanais vykdytas eksperimentas buvo pirmasis įrodymas, jog V formos struktūra leidžia paukščiams taupyti energiją. Ankstesnis tyrimas pademonstravo, jog paukščių širdies dūžių dažnis sumažėdavo, kai jie skrisdavo išsirikiavę į V raidės formą.

Naujasis tyrimas sekė kiekvieno būryje esančio paukščio skrydį: mokslininkai matavo gyvūno padėtį, greitį ir kryptį, taip pat plakimų sparnais dažnį.

Tokie matavimai buvo įmanomi dėl Austrijoje vykdomo unikalaus gamtos apsaugos projekto. Čia mokslininkų komanda augina būrius šiaurinių plikųjų ibių (lot. Geronticus eremita) ir moko juos migruoti sekant paskui ultra lengvąjį orlaivį.
S. Portugalas
Ką atlieka šie paukščiai yra tiesiog nepaprasta. Jie sugeba pajausti, ką daro priekyje skrendantis gyvūnas, iš kur eina gera, į viršų kelianti oro srovė ir pagal tai nustatyti pačią palankiausią savo padėtį. Tai tiesiog nepakartojama.
Šiuo neįprastu projektu siekiama sugrąžinti šiaurinius plikuosius ibius į Europą, kur juos išnaikino intensyvi medžioklė. Todėl mokslininkai siekia išmokyti paukščius sekti pamirštą migracijos kelią vedantį atgal į mūsų žemyną.
Šiaurinis pilkasis ibis - paukštis, kurį mokslininkai mėgina parsivilioti į Europą

Sparnų mostai sutampa su keliamąja srove

Duomenys iš pritaisytų miniatiūrinių siųstuvų parodė, jog šie nykstantys ibiai skrisdami nuolat keičia savo padėtį bei plasnojimo dažnį, siekdami įgyti kuo didesnį aerodinaminį pranašumą.
„Ibiai puikiai jaučia, kur yra kiti jų būrio paukščiai. Tai įvertinę, jie stengiasi patys atsidurti pačioje geriausioje jiems pozicijoje,“ - aiškino vyriausiasis tyrėjas dr. Stevenas Portugalas. 

Taip elgdamiesi paukščiai efektyviausiai išnaudoja priekyje skrendančio giminaičio sukurtą keliamąją oro srovę, labiausiai juntamą ties sparnų galais. 

„Tai leidžia iš paskos sekančiam paukščiui sutaupyti energijos ir paskraidyti „nemokamai“ savo paties sparno galą laikant šioje į viršų keliančioje oro srovėje,“ – kalbėjo S. Portugalas.

Tai, jog paukščiai labai tiksliai sureguliuodavo savo sparnų mostus, kad šie sutaptų su keliančia oro srove, buvo dar viena netikėta tyrimo išvada.

„Kiekvieno paukščio sparno galas būdavo šioje srovėje kiekvieno mosto metu,“ – sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas.

Pritaikymas bepiločiuose orlaiviuose

Aiškėjant, kaip paukščiai taupo energiją pasinaudodami priešais skrendančio būrio nario sukurta keliamąja oro srove, bepiločius orlaivius kuriančios bendrovės taip pat ieško būdų, kaip savo įrenginiuose pritaikyti šią V raidės formos struktūrą. Tikimasi, kad tai leistų gerokai sumažinti degalų sąnaudas šiuose įrenginiuose.

Mokslininkus, kita vertus, labiausiai jaudina būtent geresnis paties gamtos reiškinio supratimas.
„V raidės formos struktūros yra tokios gražios,“ – sakė Oksfordo universiteto biomechanikos profesorius Adrianas Thomasas.

„Mes jas matome nuolat, norime jas geriau suprasti ir paaiškinti. Ši komanda žengė didelį žingsnį to galimo paaiškinimo link.“
S. Portugalas
Tai leidžia iš paskos sekančiam paukščiui sutaupyti energijos ir paskraidyti „nemokamai“ savo paties sparno galą laikant šioje į viršų keliančioje oro srovėje.

S. Portugalas pratęsė šią mintį: „Ką atlieka šie paukščiai yra tiesiog nepaprasta. Jie sugeba pajausti, ką daro priekyje skrendantis gyvūnas, iš kur eina gera, į viršų kelianti oro srovė ir pagal tai nustatyti pačią palankiausią savo padėtį. Tai tiesiog nepakartojama.“