Mokslininkas nukentėjo nuo gigantiško tarantulo „šerelių atakos“

Nuotraukoje matomą egzempliorių rado Harvardo etimologas ir gamtos fotografijos mėgėjas Piotras Naskreckis. Didįjį paukštėdą vyras aptiko Gajanoje (Pietų Amerikoje). Iš pradžių plaukuotą gyvį jis palaikė oposumu, tačiau netrukus tapo aišku, kad iš tiesų tai yra milžiniškas voras.

Kailiu pasidengęs Pietų Amerikos paukštėda (lot. Theraphosa blondi) – tai tarantulų šeimos vorų rūšis pasižyminti savo masyvumu (gali sverti iki 170 gramų) ir ilgomis kojomis (iki 29 centimetrų).

Nepaisant voragyvio pavadinimo – paukštėda, paprastai jie neminta šiais skraiduoliais. Paplitę Pietų Amerikos tropikų miškuose, šie vorai medžioja ant žemės gyvenančius padarus: sliekus, vabzdžius, smulkius graužikus, gyvates ar varles.

Žmonėms jų nuodai nėra pavojingi, tačiau masyvi išvaizda ir skleidžiami garsai gali ne juokais išgąsdinti. Šių didžiausių planetos vorų kojos siekia net iki 29 centimetrų ilgį, o kūno dydis prilygsta suaugusio žmogaus kumščio dydžiui arba nedideliam šuniukui.

P. Naskreckis pabrėžia, kad voras yra toks sunkus, jog paukštėdai bėgant atogrąžų žeme, jo žingsniai aidi, tarsi arklių kanopų gaudesys.

Voras tikrai neliko patenkintas mokslininko bandymu jį įamžinti, todėl atsakė jam šnypšdamas. Tokį garsą voras išgauna trindamas savo dantytas kojas viena į kitą. Atlikdamas šį veiksmą, paukštėda į orą paskleidžia plaukelių debesį, kurie dirgina odą, o jų paskirtis – atgrasyti per arti priėjusius prašalaičius. P. Naskreckis nuo šerelių atakos taip pat nukentėjo ir porą dienų skundėsi sudirgusia veido oda bei akimis.

Kitas paukštėdos naudojamas būdas išgąsdinti nepageidaujamus smalsuolius – grėsmingų (4 centimetrų ilgio) ilčių demonstravimas. Jos yra pakankamai didelės, kad lengvai pradurtų žmogaus odą ir sukeltų skausmą, nors nuodai dideliam žinduoliui ir nėra mirtinai pavojingi (išskyrus alergijos atvejus).

Paukštėda yra didžiausias voras planetoje, tačiau Laose gyvenantys Heteropoda maxima jį lenkia kojų ilgiu (iki 30 centimetrų).

Kaip atrodo šis voras ir kaip jis skleidžia į aplinką šerelius galite pamatyti ČIA.