Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (29)
Rugsėjis – tauriųjų elnių rujos metas. Rujojantis patinas

Naujausia gyvūnų statistika: kiek žvėrių gyvena Lietuvos miškuose?

Miško gyvūnai nemėgsta rodytis žmonėms, todėl nustatyti šalyje gyvenančių žvėrių skaičių - nelengva užduotis. Lietuvoje skaičiuojami tik stambesni žvėrys, kadangi smulkesnių gyvūnų populiacijas nustatyti per sunku arba beveik neįmanoma. Ši užduotis pavesta medžiotojams. Iki medžioklės sezono pabaigos jie turi nustatyt, kiek kokių gyvūnų jų medžiojamuose plotuose gyveno.

Rinkti duomenis apie mūsų šalyje gyvenančius gyvūnus pavesta medžiotojų būreliams. Kiekvieno būrelio nariai privalo suskaičiuoti savo teritorijoje esančius gyvūnus ir duomenis pateikti Aplinkos ministerijai. „Nors konkreti diena, kada reikia skaičiuoti gyvūnus nenustatyta, tačiau dažniausiai jie skaičiuojami žiemą, kadangi sniege geriausiai matosi pėdsakai. Skaičius reiktų suprasti, kaip apytikslius, kadangi fiziškai neįmanoma nustatyti labai tikslaus gyvūnų skaičiaus“, - GRYNAS.lt pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė.

Aplinkos ministerija renka duomenis apie aštuonis medžiojamus mūsų kraštų gyvūnus: briedžius, tauriuosius elnius, stirnas, danielius, šernus, barsukus, vilkus ir bebrus. Taip pat skaičiuojami stumbrai ir lūšys – nors oficialiai jie yra priskiriami medžiojamiems, bet šiuo metu jų medžioklė yra uždrausta.

Kasmet pačių medžiotojų būrelių renkami duomenys, pasak specialistės, nėra tikslūs, todėl jais pasikliauti galima tik preliminariai.

1 lentelė. 2012 m. medžiojamųjų žvėrių apskaita
1 lentelė. 2012 m. medžiojamųjų žvėrių apskaita
© AM

Šiemet vilkai ir lūšys Lietuvoje buvo skaičiuojami kitaip. Vasario 23 ir 28 dienomis visi šalies miškininkai išėjo į miškus ir bendrai skaičiavo vilkų bei lūšių pėdsakus. Taip buvo siekiama išvengti tų pačių gyvūnų suskaičiavimo pasikartojimo. Šiemet buvo suskaičiuota mažiau vilkų nei pernai, bet lūšių skaičius nežymiai padidėjo.

2 lentelė. 2012 m. medžiojamųjų gyvūnų, kurie laikinai nemedžiojami, apskaita
2 lentelė. 2012 m. medžiojamųjų gyvūnų, kurie laikinai nemedžiojami, apskaita
© AM

Kiek tikslesnį vaizdą apie gyvūnus galima susidaryti ir iš sumedžiotų gyvūnų sąrašo. Šis sąrašas platesnis ir skaičių tendencijos gali atspindėti populiacijos skaičių. Jeigu gyvūnų mažėja – medžiotojai jų su medžioja mažiau, jeigu daugėja – sumedžiojama daugiau. „Kinta ir pačių medžiotojų požiūris į gyvūnus. Kai kurie gyvūnai mažiau domina medžiotojus todėl jie jų sumedžioja mažiau.

3 lentelė. 2011/2012 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų gyvūnų apskaita
3 lentelė. 2011/2012 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų gyvūnų apskaita
© AM

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas pripažįsta, kad tokia medžiojamų gyvūnų metinė apskaita nėra racionali, visgi problemos čia nėra. Specialisto nuomone, medžiotojai turėtų būti suinteresuoti atspindėti realią situaciją ir pateikti teisingus duomenis, o ne falsifikuoti juos.

„Aš sutinku, kad nei viena esama metodika nėra tobula. Jei kiekvienas būrelis skaičiuoja kas sau, tai greičiausiai yra ir paklaida, tik klausimas – didesnė ar mažesnė? Koks tikslas medžiotojams priskaičiuoti daugiau licenzinių žvėrių, jeigu jų nėra ir savo plotuose jų neiššaudysi tiek. O priskaičiuoti mažiau – vėlgi nematau interesuotumo kraipyti faktus. Vėliau tai vistiek realiai atsiremia į sumedžiotų licenzinių gyvūnų skaičių“, - pasakojo E. Greimas.

Specialistas pripažįsta, kad metinį medžiojamų gyvūnų ataskaitos sudarymo procesą reikia tobulinti. Jis svarsto apie tris alternatyvas, kurios atsakingai ir koordinuotai vykdytų šį procesą, taip sukuriant tam tikrą priežiūros kontrolės sistemą. Pirmoji – valstybė, antroji – patys medžiotojai, galiausiai – nevalstybinė priežiūros organizacija. Visgi E. Greimas pripažįsta faktą, kad, vargu, ar tokia sistema kada nors būtų realizuota Lietuvoje.

„Valstybė gali vykdyti skaičiavimus iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kita alternatyva, kad patys medžiotojai skaičiuoja gyvūnus. Tokią situaciją mes turime ir šiandien. Paskutinioji – nevalstybinė priežiūros organizacija, kurios mes neturime ir, vargu, ar kada nors turėsime. Jos nesispecializuoja tokiose srityse“, - svarstė gamtininkas.

Skaičiavimų duomenis medžiotojų būreliai Aplinkos ministerijai turi pranešti kasmet iki balandžio 15 d., kuomet baigiasi medžioklės sezonas. Vadinasi, kiekvienas susibūrimas skaičiavimus gali atlikti bet kurią dieną iki nustatytos datos. Tačiau gyvūnai nelaukia, kada juos suskaičiuos, migruoja iš vienos vietos į kitą. Vadinasi, yra tikimybė, kad tos pačios rūšies gyvūnai gali būti priskaičiuoti keliskart.

„Būtų gerai, kad būtų skaičiuojama sinchronizuotai, nes kai skaičiuojama taip kaip dabar, yra didelė tikimybė, kad žvėris per naktį gali nueiti 10 – 20 km. Ir nesvarbu, kad apskaitos vykdomos pagal pėdsakus, nes keli skirtingi būreliai gali užfiksuoti tuos pačius žvėries pėdsakus. Sinchronizacija būtų pageidautina”, - portalui GRYNAS.lt teigė E. Greimas.

Lietuvos statistikos departamentas pateikia Lietuvos gyvūnų apskaitos duomenis nuo 2001 m. (Ieškokite kairėję, skyrelyje "Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė").

Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Facebook komentarai

Skaitomumo indikatorius

135359715
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas