Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (17)
Rudasis nakviša. Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje užregistruota ne viena nauja šaliai žinduolių rūšis. Kaip taisyklė, tai smulkūs žinduoliai – šikšnosparniai.
© M. Čepulio nuotr. / Rudasis nakviša. Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje užregistruota ne viena nauja šaliai žinduolių rūšis. Kaip taisyklė, tai smulkūs žinduoliai – šikšnosparniai.

Naujos gyvūnų rūšys Lietuvoje: nuo vabalų iki smulkių žinduolių

Pokyčius gamtoje stebintys mokslininkai fiksuoja ne tik nykstančias rūšis, kurių saugojimui reikia skirti ypatingą dėmesį, bet ir atsirandančias naujas. Tačiau nauji gyventojai nebūtinai džiugina.

„Kodėl kinta rūšių arealai - klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo. Priežastis gali būti tiek klimato kaita, tiek ir buveinių pasikeitimas, natūralus arba sukeltas žmogaus veiklos“, - GRYNAS.lt sakė Ekologijos instituto (EKOI) teriologas dr.hb. Linas Balčiauskas.

Pasak jo, per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje užregistruota ne viena nauja šaliai žinduolių rūšis. Kaip taisyklė, tai smulkūs žinduoliai – šikšnosparniai, vabzdžiaėdžiai ir graužikai. Kai kurių iš jų anksčiau tiesiog nebuvo sugebėta aptikti – tarp tokių gyvūnų minimi pelėnas dvynys (Microtus rossiaemeridionalis), galbūt sopraninis šikšniukas (Pipistrellus pygmaeus), mažasis nakviša (Nyctalus leisleri). Kiti užfiksuoti keičiantis rūšių arealams - mažoji miškinė pelė (Apodemus uralensis), mažasis vandeninis kirstukas (Neomys anomalus).

„Pavyzdžiui, pelkinis pelėnas (Microtus oeconomus) per 50 metų paplito visoje Lietuvoje, nuo Nemuno deltos, kur pirmiausiai buvo rastas, iki Latvijos sienos. Latvijoje jis dar nerastas. Naujas Lietuvai yra mažasis vandeninis kirstukas, rastas 2009 metais pietvakarių Lietuvoje. Šios rūšies plitimą galbūt galima paaiškinti klimato pokyčiais, tačiau kol kas apie ją labai mažai žinoma“, - pasakojo dr. L.Balčiauskas.

Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje užregistruota ne viena nauja šaliai žinduolių rūšis. Kaip taisyklė, tai smulkūs žinduoliai – šikšnosparniai, vabzdžiaėdžiai ir graužikai.

Kasmet naujų rūšių pastebi ir ornitologai. Tačiau dažniausiai jie – tik užfiksuojami sąrašuose kaip išskirtiniai atvejai, kurių vietiniais laikyti negalima. „Būna, kad kartais į Lietuvą kai kurie paukščiai tik užklysta, pavyzdžiui, jaunikliai, atsiskyrę nuo pulko. Kartais tai lemia oro sąlygos. Pavyzdžiui, iš Amerikos atklydėlių padaugėjo dėl ten siautėjusių stiprių ciklonų“, - aiškino Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Taip Lietuvoje atsirado reti paukščiai karibiniai kirai.

Prieš maždaug dvidešimt metų Lietuvoje buvo pastebėtos Azijoje paplitusios geltongalvės kielės. Pradėjusios perėti rytinėje Lietuvoje dabar jos plečia arealą ir yra pastebimos visoje šalyje.

Tuo tarpu naujų faunai vabzdžių Lietuvoje kasmet fiksuojamos kelios dešimtys. Vienos jų naujai atklydusios, kitos retos ar gyvena labai paslaptingai. Tačiau, kaip pastebi specialistai, ne visos Lietuvoje pastebėtos naujos rūšys džiugina. Neretai nauji atklydėliai pridaro žalos, kenkdamos vietos augmenijai ar seniau gyvenusioms rūšims.

„Nuo 2002 m. Lietuvoje pradėjo plisti kaštoninė keršakandė. Pradžioje ji buvo labai reta ir randama tik keliose šalies vietose, vėliau išplito ir dabar visoje Lietuvoje sudaro masinius židinius. Liepinė keršakandė, šalyje konstatuota prieš 15 metų, dabar gausi beveik visoje šalies teritorijoje.

Pelėdgalvis baltajuostė eukarta konstatuota prieš dešimtmetį, dabar randama visur ir gausiai. Žiogas-pjautuviškasis krūmžiogis pirmą kartą konstatuotas prieš 3 metus vienoje vietoje, dabar jau randamas visoje pietinėje šalies dalyje. Nuo 2002 m. Lietuvoje pradėjo plisti ir vapsvavoris. Pirmą kartą konstatuotas vakarinėje ir pietinėje šalies dalyse palaipsniui paplito ir dabar stebimas visoje Lietuvoje“, - vardino EKOI mokslininkas entomologas dr. Povilas Ivinskis.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 17 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Skaitomumo indikatorius

124133800
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas