Vilniaus miesto teritorijoje esančiame Pavilnių regioniniame parke daugiau nei 75 proc. teritorijos sudaro natūralus ir pusiau natūralus kraštovaizdis. Bene didžiausią išskirtinę Pavilnių regioninio parko vertę kuria eroziniai kalvynai (raguvynai) – ledynų tirpsmo vandens erozijos išgraužtos žemės paviršiaus formos su šlaituose įsikūrusiomis Stepinių pievų buveinėmis. Vieni įdomiausių tokių erozinių kalvynų plyti pietinėje Pavilnių regioninio parko dalyje, besiribojančioje su Minsko plentu ir Liepkalniu – Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje. Čia sausuose, pietinės ekspozicijos gausių kalvų šlaituose aptinkamos reto ir saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto, melsvojo gencijono (Gentiana cruciata) augavietės.

Istoriškai dėl nepalankaus reljefo šios vietovės nepaliestos intensyvaus ūkininkavimo ir išlaikiusios vertingų pietinio paplitimo augalų rūšių derinius. Žolių danga labai turtinga rūšių, ypač gausu spalvingų ankštinių ir įvairiažolių. Samanos pasitaiko retai, nes tarpus tarp augalų užpildo apmirusios augalų dalys. Ilgą laiką šiose teritorijose vietiniai gyventojai ganė gyvulius, šienavo. Toks ekstensyvus teritorijos naudojimas buvo pakankama gamtotvarkos priemonė atvirų stepinių pievų buveinių, o kartu ir melsvojo gencijono augaviečių optimalios būklės palaikymui. Esant atviroms erdvėms buvo labai raiškios visos reljefo formos: kalvos, raguvos ir lomos. Atsistojus ant vienos aukštesnės kalvos galima buvo apžvelgti visą Ribiškių kraštovaizdį.

Ilgainiui, dėl pakitusio gyvenimo būdo priemiesčio sodybose, atokesnėse vietose smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius. Anksčiau intensyviai šienautos ir ganytos pievos tapo nenaudojamos, apleistos, todėl apaugo krūmais. Prarasta nemaža stepinėms pievoms būdingos biologinės įvairovės dalis. 2011 m. Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje buvo aptinkami 7-10 melsvojo gencijono kereliai.
Melsvasis gencijonas

Siekiant skatinti visuminį, ekosistemų išsaugojimu pagrįstą požiūrį į pievų biologinę įvairovę ir jos funkcijas bei palaikyti ekonomiškai gyvybingą pievų ekosistemų valdymą šiuo metu Pavilnių regioniniame parke, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, įgyvendinamas Europos Sąjungos finansuojamas projektas.

Pagrindiniai teritorijų tvarkymo ir gamtinių kompleksų atkūrimo darbai atlikti 2015 metais šaltuoju laikotarpiu. Atlaisvintose nuo krūmynų teritorijose jau pirmąjį vegetacijos sezoną pilnai atsikūrė stepinių pievų buveinių augalija, suklestėjo ir žymiai pagausėjo melsvojo gencijono populiacija. Šiuo metu vykdant melsvojo gencijono gausumo monitoringą aptikti visų gyvenimo fazių individai, ypač gausu daigų ir žydinčių (generatyvinių) augalų.

Toks greitas stepinių pievų rūšių įvairovės atsikūrimas ir melsvojo gencijono populiacijos atsistatymas leidžia daryti išvadas, kad buvo tinkamai parinktos ir laiku įgyvendintos gamtotvarkos priemonės. Ateičiai lieka nelengva užduotis – atvirų stepinių pievų buveinių palaikymas šiose teritorijose.