Įsismarkavusi žiema ledu aptraukė visus Lietuvos vandenis. Didžiausios Lietuvos upės Nemunas ir Neris apsitraukė ledu. Vaikščioti juo jau galima drąsiai, tereikia saugotis kur ne kur pasitaikančių properšų.

Properšų liks iki pavasario

Kaip pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos tarnybos vedėjas Aleksandras Kajutis, Nemuno, Neries ir kitos šalies upės jau visiškai užšalo. Ledo storis daugumoje vietų siekia 20 – 24 cm. Tokio storio jau pakanka, kad jis atlaikytų žmogaus svorį. „Kai kur dar liko properšų. Jos iki pavasario jau neužšals, nes nebėra galimybės susikaupti ižui, kadangi jis greitai prateka po ledu, - teigė pašnekovas. Pasirodo, kad upė užšaltų, reikia, jog apie 80 proc. jos ploto plauktų ižas. Jei jo mažiau – upė gali ir neužšalti.

A. Kajučio teigimu, 20 cm ledo storio užtenka atlaikyti ir grupes žmonių, tereikia saugotis properšų. „Arčiau nei per metrų, nereiktų prie jų artintis. Kiek pavojingiau gali būti ant ežerų. Nes ten vanduo stovintis ir properšų gali nesimatyti“, - sako vedėjas.

Vaikščiojimas ledu yra visad pavojingas. Tad reiktų laikytis visų atsargumo priemonių ir, jei nėra būtinybės – nelipti.

Užšalusios upės ir ežerai labiausiai džiugina mažesnių miestelių ir kaimų žmones, kurie trumpina savo kelią eidami užšalusiu vandeniu ir žvejus. Visoje Lietuvoje poledyninė žuklė pasiekė kulminaciją, o Kuršių marių žūklės entuziastai neatsidžiaugia rekordiniais laimikiais.

Jūra neužšals

A. Kajutis pasakoja, kad šiemet neturėtų pasikartoti praėjusių metų scenarijus, kuomet buvo užšalusi Baltijos jūra. „Klaipėda yra pats šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas. Istorijoje jau buvo atvejų, kada mūsų pakrantės ruožas apsitraukdavo storu ledu, bet tai tik vienetiniai atvejai, - pasakojo vedėjas, - Jei dabar uoste ir susidaro ledas, tai jis greitai pralaužomas mažais ledlaužiais“.

Vaikščiojimas ledu yra visad pavojingas. Tad reiktų laikytis visų atsargumo priemonių ir jei nėra būtinybės – nelipti.

Vasario 4 – 6 d. naktys Lietuvoje buvo itin šaltos, bet prie jūros klimatas visada šiek tiek švelnesnis: jei rytinėje šalies dalyje šalčiai buvo nukritę iki -32 ir daugiau laipsnių šalčio, tai prie jūros buvo iki 10 laipsnių šilčiau. „Nors jūroje plauko sušalusio vandens gabalai, druskingam vandeniui užšalti reikia ir daug šalčių. Nemanau, kad šiemet tai įvyks“, - teigė A. Kajutis.