Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyresnioji specialistė Kristina Kekienė pasidalins žiniomis apie migruojančius, iš žiemaviečių į pamarį grįžtančius ir jau grįžusius paukščius. Aprūpins žiūronais, paukščių pažinimo vadovais. Išmokys naudotis monokliais ir praplėsti gyvosios gamtos pažinimo ribas. Ir visa tai - tik už vieno euro mokestį.
Gamtos fotografas Julius Morkūnas demonstruos paukščių fotografijų rinkinį, konsultuos dalyvius apie paukščių fotografavimo ypatumus, gerų kadrų paiešką.
Žinoma, kas minioje (jau užsiregistravo per šimtas dalyvių) sparnuočių sankaupų apžiūrinėti nemėgsta ir tokiu būdu juos pažinti nemato prasmės, po Nemuno deltą mažomis bendraminčių grupelėmis jau važinėja, atokiausias vietas pasiekia bent tris savaites. Ir nusivilti netenka.
Trečiadienio popietę Šyšos paupio pievose, be pilkųjų ir baltakakčių žąsų, cyplių ir kitų vandens paukščių, pasirodė ir itin retos viešnios – urvinės antys. Pernai jų šioje vietoje telkėsi ne viena pora, atrodo, ir šiemet renkasi tas pačias vietas ne tik maitintis, bet ir perėti.
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje aptinkamos 7 žąsų rūšys: pilkoji žąsis (lot. Anser anser), baltakaktė žąsis (lot. Anser albifrons), trumpasnapė žąsis (lot. Anser brachyrhynchus), snieginė žąsis (lot. Anser caerulescens), mažoji žąsis (lot. Anser erythropus), želmeninė žąsis (lot. Anser fabalis) ir kalninė žąsis (lot. Anser indicus). Pilkoji žąsis yra įrašyta į Raudonąją knygą kaip rečiausia, nykstanti žąsų rūšis.
Urvinės antys taip pat priskiriamos žąsinių (lot. Anseriformes) būrio paukščiams. Jos peri pajūryje, bet negausiai. Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą kaip nykstanti rūšis. Urvinė antis kitose Europos vietose sutinkama kiek dažniau nei Lietuvoje. Mūsų šalyje nykstantis paukštis yra linkęs rinktis jūrų pakrantes, įlankas. Mėgsta seklius, smėlėtus krantus turinčius vandens telkinius. Lietuvoje urvinės antys įsikūrusios beveik išimtinai tik Kuršių mariose, Nemuno deltoje. Yra užfiksuoti keli pavieniai atvejai, kuomet šie reti paukščiai aptikti ir kitur: Nemuno upės pakrantėse, Klaipėdos rajono žvyro karjeruose, Žuvinto biosferos rezervate. Urvinės antys maitinasi vabzdžiais ir jų lervomis, vėžiagyviais, moliuskais, įvairių augalų sėklomis.
