Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
K.Demerecko nuotr.
GRYNAS / K.Demerecko nuotr.

Orai nenuspėjami, tačiau klimatas prognozuojamas

Vokietijoje vykusiame tarptautiniame meteorologų ir klimatologų kongrese buvo priimtas, ko gero, pirmas toks kreipimasis dėl ilgalaikių prognozių. Mėgėjų jas skelbti prašyta neklaidinti žmonių, o visuomenės - tokiomis prognozėmis netikėti.

Vadinamojoje Hamburgo deklaracijoje, pasirašytoje VI Europos šalių ekstremalių orų kongrese, pabrėžiama, kad ilgalaikės artėjančio sezono prognozės yra vienas didžiausių meteorologijos tikslų, tačiau kol kas įmanomos tik dideliems regionams.

Negana to, šiuolaikinis mokslo lygis leidžia daryti, pavyzdžiui, tik tokio pobūdžio prognozę: "Esama 65 proc. tikimybės, kad Pietų Vokietijoje birželį bus 0,3-0,5 laipsnio žemesnė temperatūra už vidurkį." Tikslesnės prognozės savaitėms ar net dienoms meteorologijos mokslo požiūriu yra nepagrįstos ir kenkia visų rimtai dirbančių meteorologų reputacijai, rašo "Lietuvos žinios".

Kokie orai bus po mėnesio ar kelių? Ar sulauksime šiltos vasaros? Ar išvengsime lietingo rudens? Kokios tikėtis ateinančios žiemos? Vilniaus universiteto (VU) profesorius klimatologas Arūnas Bukantis patikino, kad metodų, kuriais vadovaujantis būtų galima atsakyti į tokius klausimus, bent kol kas nėra. Yra tik eksperimentų, mėginimų apskaičiuoti, modeliuojant sukurti sezonines prognozes, tačiau jomis spekuliuoti ar pasikliauti priimant sprendimus nederėtų.

Meteorologinių prognozių slenkstis - 10-15 dienų. Pasakyti, kokie bus orai, tarkim, po dviejų trijų mėnesių Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, - mokslininkams dar neįkandamas uždavinys.

Meteorologinių prognozių slenkstis - 10-15 dienų. Pasakyti, kokie bus orai, tarkim, po dviejų trijų mėnesių Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, - mokslininkams dar neįkandamas uždavinys.

Kitas dalykas būtų klimato prognozės. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo dr. A.Bukančio, šie procesai įtraukia naujus veiksnius, t.y. tas tendencijas, kurios lemia, pavyzdžiui, globalų šilumos ir energijos balansą, atmosferos sudėtį, vandenyno būklę. Svarbiausio objekto - globaliojo energijos balanso - kaita ir modifikacijos visai sėkmingai numatomos ir apskaičiuojamos, tačiau apima, kaip pabrėžė klimatologas, bendrą planetos būklę.

Vokietijoje susirinkę Europos meteorologai ir klimatologai daug dėmesio taip pat skyrė vasarą užplūstančioms karščio bangoms. Jų vos ne kasmet būna ir Lietuvoje. Pernykštė vasara rekordinė - keliolika dienų fiksuota aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra. Tokie karščiai sukelia ypatingų.

Kongrese taip pat buvo kalbama apie trumpalaikes, t.y. tokių pavojingų reiškinių kaip audros, kruša, tornadai ar gausūs krituliai, prognozes. Prof. A.Bukantis juokavo, kad gerą orą prognozuoti galima gana greitai ir tiksliai, tačiau blogojo prognozės sinoptikams - sunkiausias uždavinys. Tie trumpalaikiai, tačiau didelę žalą darantys reiškiniai kartais nepasiduoda ir šiuolaikiniams skaitmeniniams meteorologiniams modeliams, todėl gali būti netiksliai numatyti.

"Gamtoje nepastatysi politinių sienų - jų nepaiso nei vandenys, nei atmosferos srautai. Bet kokia avarija, bet koks įvykis gali turėti poveikio didžiulėms teritorijoms, nesvarbu, kad ir kur atsitiktų, - kalbėjo mokslininkas. - Šis klausimas dabar labai aktualus, turint galvoje ir mūsų kaimynų pradėtas atominių elektrinių statybas. Jei turėsime vieną vakaruose, t.y. Kaliningrado srityje, kitą - rytuose, Baltarusijoje, įvykus avarijai oro srautai labai greitai atneštų radioaktyviuosius teršalus. Juo labiau kad atstumas ne keli tūkstančiai, o tik keliasdešimt kilometrų."

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 2 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Skaitomumo indikatorius

126204160
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas