„Vedžiojau šunį ir pastebėjau šį reginį. Iki karjero man 5-10 min. kelio. Pamatęs tokį vaizdą grįžau namo, pasiėmiau kamerą ir vėl atsidūriau prie vandens. Iš tiesų iš pradžių net nebuvo lapės, ji į kadrą pateko netikėtai, išdygo iš kažkur“, - GRYNAS.lt antradienį sakė vaizdo įrašą padaręs Dovydas.
Vyro teigimu, pamačius tokį reginį labiausiai jam pagailo paukščių. Jo manymu, paukščiai prie vandens buvo prišalę.
„Gaila gulbių ir tiek. Manau, kad joms nelabai gera ateitis šviečia, nežinau, kas ten liko iš jų“, - pasakojo skaitytojas.
Dažniausiai tai - optinė apgaulė
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Gediminas Petkus teigė, kad pasitaiko, atvejų, kai vandens paukščiai prišąla. Tačiau tokie atvejai yra gana reti.
„Gali būti tokių atvejų, kad gulbės prišaltų ežere, kai yra stiprus minusas, kartais paukščiai iš tiesų prišąla, būna, kad netgi prie sparnų prišąla ledo gabalas. Tačiau tokie atvejai nėra dažni. Jeigu paukščiai užšalo, tuose vietose turėtų matytis raudonos spalvos lankai. Kai gulbės prišąla, jos bando pakilti iš vietos ir negali, pradeda su sparnais daužyti tą ledą ir prasikerta riešus iki atvirų žaizdų ir tuomet nuo kraujo matosi lankai. Jeigu lankų nėra, galima paukščius net iš toli pabaidyti, suploti“, - kalbėjo G. Petkus.
Anot ornitologo, jeigu paukštis yra prišalęs, dažniausiai jis ir tampa varninių paukščių ar lapių grobiu. Tačiau dažnai žmonės tik galvoja, kad paukščiai yra prišalę, o jie iš tiesų ilsisi.
„Kai paspaudžia žymus šaltukas gulbės ir kiti vandens paukščiai, pavyzdžiui didžiosios antys, kartais ilsisi, nutūpusios ant ledo, ir taip gali ilsėtis netgi visą dieną. Ir atrodo, kad tas paukštis yra prišalęs. Dažnai tokiais atvejais žmonės skambina bendruoju pagalbos telefonu ar Gyvūnų globėjų asociacijai, kartais skambina ir ornitologų draugijai. Ir kai specialistai nuvažiuoja gelbėti tariamai prišalusių paukščių, pasirodo, kad jie tiesiog ilsėjosi, kaupė savo energijos sąnaudas, nes žiemą yra šalta. Dažnai pasirodo, kad dauguma paukščių buvo neprišalę. Šiek tiek juos pabaidžius jie nulipa nuo ledo ir pradeda vaikščioti krante“, - sakė G. Petkus.
Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininko Laimono Šniaukštos nuomone, paukščiai iš tiesų nebuvo prišalę: „Teoriškai tai gal ir įmanoma, bet praktiškai labai retas atvejis, nebent kas nors negerai su tuo paukščiu, jis yra sergantis, bet sunku patikėti, nebent, kai oras staigiai atšąla ir yra labai žema temperatūra, bet dabar to nėra. Gali būti, kad gulbės tiesiog tupėjo ant ledo ir ilsėjosi. Be to, dėl vaikščiojančios lapės, manau, kad gulbės tikrai galėtų apsiginti.“
Gulbėms pakenkia šėrimas
Ornitologų nuomone, paukščiai užsilaiko Lietuvoje ir neskrenda į pietus dėl to, kad žmonės rudenį juos šeria.
„Žmonės pripratę lesinti paukščius, ypač su vaikais. Jiems yra tokia atrakcija, bet iš tiesų tai yra labai blogai. Nereikėtų jų lesinti iš viso, nebent tokiose vietose, kur vandens telkiniai žiemą neužšąla ir tai daryti tik žiemą, net dabar dar yra per anksti gulbes lesinti. Yra telkinių, kurie žiemą neužšąla: Elektrėnų marios, Kauno marios, kai kurių didžiųjų upių atkarpos, tuose vietose galima lesinti paukščius, kai krantai jau dengiasi ledu, bet tai daryti tik tada, kai yra tikrai šalta. Žmonės pripratina paukščius pavasarį, vasarą ir rudenį, todėl jos niekur neskrenda, pasilieka užšalusiuose tvenkiniuose ir kai tvenkiniai pradeda trauktis ledu, jos dar laukia maitintojų, bet kai lauke šalta, žmonės jau tingi eiti lesinti paukščius ir paukščiai taip ir pasilieka arba perskrenda į tuos telkinius, kurie neužšąla. Rekomenduojama žmonėms nelesinti vandens paukščių, nereikia tokių akcijų, gulbės pačios susiranda maisto, jos maitinasi visokiom plūdenom, švendrais ir kitais vandens augalais ir maisto joms tikrai netrūksta“, - pasakojo G. Petkus.
GRYNAS.lt primena, kad pastebėjus prišalusius paukščius reikėtų skambinti bendruoju
pagalbos telefonu 112 arba visą parą veikiančiai Gyvūnų globėjų
asociacijai.
