Orų paradoksas: kodėl klimatui šylant, žiemos šaltėja?

Vasaros pabaigoje net kelios Europos meteorologijos agentūros  vienbalsiai pranešė apie šiemet gresiančią itin atšiaurią žiemą, kuri tęsis net iki pavasario vidurio. Maža to, artėjantį šaltos žiemos ciklą jos pavadino būsiančiu šalčiausiu per pastaruosius šimtą metų. Lietuvos klimatologai sako, kad ši žinia buvo suprasta neteisingai ir skuba paaiškinti, ar žiema iš tiesų bus šalta ir kaip tai siejasi su klimato šiltėjimu.

Kokia bus žiema – nežino niekas

„Nė vienas save gerbiantis klimatologas nepasakys, kad per šimtą metų bus šalčiausia žiema, nes jis to elementariai negali žinoti“, - sako Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Anot jos, išplatintame Europos meteorologijos agentūrų pranešime buvo teigiama, kad šalčiausia žiema numatoma per šį šimtmetį, kurio dar praėjo tik trylika metų. Žinia buvo suprasta pažodžiui ir iškomunikuota netinkamai. Dėl to skleidžiama informacija realybės neatitinka. Žiema šalta tikrai gali būti, tačiau kada – tiksliai nežino niekas.

„Prognozuoti atsisako netgi NASA ir didžiausi Rusijos centrai, kurie turi supergalingą techniką ir tam skiria milijonus. Jie dabar kuria tiktai vadinamuosius žiemos arba vasaros scenarijus. Ilgalaikės prognozės jau visiškai nebesitvirtina, nes yra išbalansuota visa cirkuliacinė sistema“, - aiškino klimatologė. 

Kokia bus žiema ar bet kuris kitas metų laikas rodo daugybė skirtingų rodiklių, kurie nuolat kinta. Dėl to tiksliai pasakyti, kiek šalta bus žiema ir kada ji tiksliai ateis – praktiškai misija neįmanoma.
„Juos visus įvertinti – nėra galimybės. Nė vienas nežino, ar neįvyks kokia nors avarija, ar neišsivež kur vulkanas, ar neatsitiks dar kas nors pasaulyje – nes nuo to viskas keičiasi“, - sakė A. Galvonaitė.

Pašnekovė pabrėžė, kad užsienio agentūrų daroma prielaida, kad žiema bus šalčiausia, reiškia ne rekordinius šalčius, o temperatūrų priartėjimą prie tai platumai būdingiausios. Tarkime, jeigu Lietuvoje žiemos paprastai būna su atodrėkiais, pašaltėjimais, su sniegu ir šlabdriba, tai ir šiemet galime stebėti panašų scenarijų. Anot A. Galvonaitės, tokią prielaidą užsienio meteorologai daro remdamiesi vienu faktoriumi.

„Žiemos šalčiai sietini su Sibiro anticiklonu. Jis šitame amžiuje niekada rimtai „nesidarbavo“ Europoje. Tai lėmė didelis Arkties vandenyno ledynų ištirpimas vasarą, dėl to žiemai šis anticiklonas negalėjo pasikrauti energijos. Jis tūnodavo kažkur prie Uralo ir nieko neveikdavo. Šiemet ledynų tirpsmas nebuvo toks smarkus, manoma, kad galbūt tas Sibiro anticiklonas kažkiek galės pasipildyti energijos ir lemti Europos orus. Tik su tuo tai ir susiję“, - dėstė klimatologė.

Siūlo nervus nuraminti braidžiojant po rudens lapus

Klimatologė skubantiems žvelgti į ateitį, siūlo sustoti, apsidairyti ir pasidžiaugti šiemet itin gražiu rudeniu.

„Dar tik įsibėgėja auksinis ruduo, o mes jau visuomet dairomės į žiemą. Jau net manęs pradeda klausinėti, koks bus pavasaris – ankstyvas ar vėlyvas. Nesuprantu, kur tie žmonės skuba? Visiems palinkėčiau – pasižiūrėti į nepaprastą grožį – ruduo šiltas, gražus, koks spalvų margumynas! Tegu pabraidžioja žmonės po lapus, nuramina nervus ir ramiai laukia žiemos“, - juokėsi A. Galvonaitė.

Klimatologė skuba paaiškinti ir dar vieną dažnai maišomą dalyką – orus ir klimatą. Tai, kad klimatas šiltėja, visai nereiškia, kad ir temperatūra gali tik kilti. Ji svyruoja, o tai reiškia, kad vieną mėnesį temperatūra gali būti itin žema, kitą – aukštesnė, tačiau išvedus vidurkį vis tiek gausime tą patį rezultatą.

„Žiemos, kaip ir kiekvienos dienos orai, pasižymi dinamika. Klimatas yra ilgalaikis procesas. Tai, kad klimatas šiltėja, nereiškia, kad nebus šaltų žiemų. Sakykime, labai šalta žiema, tačiau gali būti nepaprastai karšta vasara – ir vidutinė metinė temperatūra vis tiek bus aukštesnė nei turėtų būti. Gali būti visi keturi metų laikai drungni, bet vis tiek vidutinė metinė temperatūra bus aukštesnė. Kuo toliau, tuo daugiau bus būdingi kontrastai. Jie gali būti netgi tarp parų. Vieną savaitę laikosi 30 laipsnių karščio, kitą – 16. Per Kūčias – didžiausia pūga ir šaltis, trečią dieną po Kalėdų – užlyja“, - pavyzdžius vardijo A. Galvonaitė.

Skeptikams, kurie netiki klimato šiltėjimu, klimatologė atkerta, kad būtent dėl to, kad klimatas šiltėja mes ir stebime tokius kontrastus, kaip labai šaltos žiemos, karštos vasaros ir pan.

Paradoksai klimato pokyčiuose moksliškai paaiškinami

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis GRYNAS.lt sutiko paaiškinti, kodėl klimatui šiltėjant, žiemos ne šiltėja, o atvirkščiai – šaltėja.

„Paradokso požymių čia tikrai yra, kadangi visuomenėje yra nuomonė, kad šalta žiema yra visiškai nesiderinantis reiškinys su klimato atšilimu. Pastarųjų keturių metų žiemų temperatūra Lietuvoje ir Europoje buvo gana žema, bet tikrai jos nebuvo ekstremaliai šaltos, jeigu lygintume tas žiemas su XX amžiaus penktu-septintu dešimtmečiu. Tuo metu šalčiai buvo tikrai stipresni ir ilgesni. Tačiau vis tiek tai yra tam tikra anomalija, kadangi mes jau pripratome prie šiltų žiemų ir praktiškai visa mūsų infrastruktūra pritaikyta švelnesniems orams žiemą“, - sako A. Bukantis. Anot jo, nepaisant visų šių veiksnių, nieko nepaaiaiškinamo šituose klimato pokyčiuose nėra. Pasaulinis atšilimas sukėlė chaosą visoje atmosferos cirkuliacijoje. To padarinius dabar ir stebime.

„Ypatingai Šiaurės pusrutulio vidutinėse, aukštose platumose nauji mechanizmai, kurie ėmė veikti, daro drastišką įtaką ne tik žiemų, bet ir vasarų temperatūrai. Pavyzdžiui, mūsų platumose turėtų vyrauti Atlanto vandenyno Vakarų pernaša (oro masių pernešimas iš vienos vietos į kitą – red. past.), tačiau šylant klimatui, labai sustiprėjo oro masių apykaita tarp Atogrąžų ir Poliarinių platumų, dėl to kartais prisninga netgi Egipte ar Arabijos pusiasalyje, Vietname, Floridoje.

Tai labai neįprastas reiškinys, tačiau paaiškinamas. Šaltos oro masės labai toli prasiskverbia į pietus, o šiltos – į Šiaurę. Taip buvo ir praėjusį pavasarį, kuomet žiemos pabaigoje Grenlandijoje buvo šilčiau negu Europoje. Už poliaračio buvo teigiama temperatūra, o Lietuvoje ir didesnėje Europos dalyje – neigiama“, - toliau aiškino profesorius.

A. Galvonaitė

Ir dabar, jeigu jūs stebėtumėte gamtą daugiau, stebėtumėte tiek paukščių, tiek gyvūnų, tiek augalų elgesį, debesų spalvą ir formą – savo kiemui galėtumėte šiek tiek pasiprognozuoti trumpalaikias orų prognozes. Gyvūnai ir augalai yra išlaikę gebėjimą justi, ko nebeturi žmogus.

Mokslininkas pasakoja, kad pastaraisiais metais sparčiai tirpsta Arkties ledynai ir jie suformuoja šilumos anomaliją virš Arkties vandenyno, o šalia esančioje Grenlandijoje vyrauja žemesnė temperatūra. Susidaręs kontrastas lemia palankias sąlygas formuotis aukštam atmosferos slėgiui. Virš Grenlandijos įsitvirtina labai didelis anticiklonas, kuris aprėpia netgi Skandinaviją.

„Tokie dideli aukšto slėgio dariniai užblokuoja Vakarų pernašą ir Europa kenčia nuo šalčių, sniego storos dangos“, - sako A. Bukantis. Tai, anot jo, kartojosi tiek 2012 metais, tiek ir 2010-aisiais.
Vis dėlto klimatologas pabrėžia, kad nepaisant pastarųjų ganėtinai šaltų žiemų, prognozuoti, kad ir ši žiema bus tokia pati negalima.

„Prognozių jokių iš to negalima daryti, nes kol kas negalime nustatyti, kokie cirkuliacijos procesai bus po trijų-keturių mėnesių“, - apibendrindamas kalbėjo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.

Stebėdami gamtą, galime numatyti tik savo kiemo orus

Nuo seno, kokia bus žiema ar vasara, spėdavo ir mūsų senoliai. Tiesa, tam jie pasitelkdavo savo nuojautą ir gamtos stebėseną. Pavyzdžiui, buvo tikima, kad jei miške rudenį daug riešutų ir putino uogų, žiema bus ilga ir šalta, o ir sniego bus daug. Šaltą žiemą pranašaudavo ir anksti rudenį į kamuolius susisukančios bitės, o jų avilius neįtikėtinai greitai užimančios pelės. 

Medžiotojai nuo seno būsimą žiemą spėdavo pagal kiškio riebumą - jeigu kiškis artėjant žiemai nekaupia riebalų, vadinasi nusimato šilta žiema. Šaltos žiemos pranašu buvo laikoma grybų stoka sezono metu. 

Klimatologė A. Galvonaitė sako, kad tiek ir anksčiau, tiek ir dabar tokie senolių spėjimai lieka spėjimai ir niekada nebūna tikslūs: „Ir dabar jūs jeigu stebėtumėte gamtą daugiau, stebėtumėte tiek paukščių, tiek gyvūnų, tiek augalų elgesį, debesų spalvą ir formą – savo kiemui galėtumėte šiek tiek pasiprognozuoti trumpalaikias orų prognozes. Gyvūnai ir augalai yra išlaikę gebėjimą justi, ko nebeturi žmogus, nes jis arba įsijungė kondicionierių, arba vėjelį – ieško tik komforto. Tos senolių prognozės niekada nepasitvirtindavo, nes yra netgi toks anekdotas: čigonas turi du vaikus, vienas sako – lis, o kitas – ne. Ir vis tiek prognozė pasitvirtina“, - juokėsi klimatologė A.Galvonaitė.