Pamario aktualijos: urvinės antys - po dvi, o gandrai – dar be porų

Kontrastingų spalvų vandens paukščiai, įrašyti į Lietuvos Raudonąją Knygą, retos ir saugotinos urvinės antys – jau turškiasi Nemuno žemupyje. Kaip ir Kuršių nerijos pakrantėse.

Šen ten jau girdisi melodingi jų tuoktuvių balsai, pereinantys į gagenimą. Urvinės antys potvynio apsemtose teritorijose jau laikosi poromis. Jos grįžo iš žiemaviečių gerokai anksčiau už gandrus.
Sekliose užlietų Šyšos pievų salelėse urvinių ančių šiemet pastebimai daugiau, nei ankstesniais metais.

Gamtinininkai džiaugiasi - šių paukščių Lietuvoje iš viso peri tik apie 30-50 porų, tad populiacijos gausėjimas reiškia, kad gerėja gyvenimo sąlygos. Gal rečiau tapo lapių ar usūrinių šunų grobiu, kai aplink - mažiau vikrių žąsų knibždėlynas.

Bet visoje Nemuno deltoje, visose vandens paukščių sankaupose šiandien (kaip ir kasdien) teko matyti kuokštus baltuojančių plunksnų prie pylimų. Akivaizdu, kad nakties poilsiui sutūpusių ančių ar žąsų pulkuose plėšrūnų dantys darbuojasi periodiškai. Toks gamtos dėsnis – stipresni nugali.

Gandrai įsimena gentainių krauju pažymėtą lizdą

Urvines antis, saugotinus ir retus paukščius, pastebėti tarp kitų sparnuočių nėra sudėtinga.

Maždaug pusmetrinio jų kūno dalis – baltaplunksnė, krūtinę juosia rudas skersinis dryžis, iš šonų - du juodi. Viršutinė kaklo dalis, galva, dvi nugaros juostos – taip pat juodos spalvos. Kojos- rožinės. O ryškiausias skiriamasis urvinių ančių bruožas – ryškiai raudonas riestas snapas, kurio viršutinė dalis atsikišusi. Dar pūpso ant kaktos užslinkusi raudona sąauga, panaši į gumbą.

Urvinių ančių perimviečių tankumas pamario krašte yra didžiausias šalyje, tad ir pamatyti šiuos retus paukščius čia tikimybė didesnė, nei bet kur kitur.

O štai gandrų lizdavietėse poromis bekleketuojančių, plunksnas betaršančių pamario krašte dar nematyti. Tik - po vieną paukštį. Tokie į pavargėlius panašūs šiandien po vieną leidosi į gandralizdžius - ant vandentiekio bokšto ir į medžius sukrautus.

Šių eilučių autorė pirmuosius gandrus, grįžusius į pamario kraštą, šiandien stebėjo tam pačiame areale, kuriame iš graižtvinio šautuvo „Zastava MP 22 M“ 2003 metų liepos 28-ąją šūviais juos skynė kruviną pramogą sau surengęs muitininkas Marius Dulaitis. Lizduose tada krito 16 skraidyti dar neišmokusių gandrų jauniklių. 15 – iškart, o vienas buvo sužeistas.

Už gandrų žudynes automobilis ir šautuvas iš medžioklio buvo konfiskuoti, teismas jam skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui.

Tas gandralizdis, prie kurio šaulį pastebėjo, jo automobilio numerius ant kelkraščio žvyro kaimo žmogus pirštais išvedžiojo ir nubėgo pranešti Šilutės policijai, per 11 metų ant stulpo apipuvo, nušlijo. Nė vienas gandras čia jau nebetupia.

Bet gyvenvietėje aplink Ramučių tvenkinius jų yra ne vienas, ir gandrai čia jau lūkuriuoja savo antrų pusių. Pamario krašte peri apie ketvirtadalis visos baltųjų gandrų populiacijos. Jų Lietuvoje, paskutinės apskaitos duomenimis, yra apie 20 tūkst. porų.