Šviesiu paros metu potvynio zonoje keliauti įmanoma, bet tamsoje – geriau nerizikuoti. Nes įžvelgti kelio ribas tarp ledo laukų ganėtinai sunku, nuvairuoti į pakelės griovį, kanalą ir įlūžti net ir vietiniams netyčia pasiseka.
Šilutės kelių tarnybos vyrai trečiadienį kapojo įšalusią žemę ir ruošė duobes perkėlą ženklinančių skydų statybai prie septintojo krašto kelio Šilutė-Rusnė kilometro. Vieną šio kelio pakraščio atkarpą jau vakar pasiekė priartėjusio potvynio vanduo, bet daugiau nekilo. Bet kokiu atveju tai yra ženklas, kad reikia būti pasiruošusiems ir netikėtai gamtos stichijai.
Užkalbinti kelininkai sako gerai žinantys, kad spartų potvynio kilimą daugiausia lemia iš aukštupio suneštų ledo lyčių sangrūdos ir vakarinių krypčių vėtros. Jei jos stabdo Nemuno, jo intakų ir Kuršių marių vandens tėkmę į jūrą, tada iš krantų pirmiausia liejasi sekliausioji Leitė, o po jos - ir kitos upės.
Stichinį lygį pasiekusi ir viršijusi Leitė jau savaitę tvindo maždaug dviejų tūkstančių hektarų teritoriją Juknaičių ir Šilutės seniūnijose, tik šiandien hidrologai užfiksavo ryškų atoslūgį. Visu Nemuno žemupio ilgiu ir pločiu, jo atšakose Skirvytėje, Atmatoje, jų intakuose, taip pat Minijoje, Jūroje, Tenenyje - visur stebimas ryškus vandens lygio kritimas.
Tai reiškia, kad grėsmingos situacijos pirmoji prasidėjusio potvynio banga nesukėlė, tik priminė kelių tarnybai būtinybę iš anksto jai tinkamai pasiruošti. Juo labiau, kad po paros pamaryje vandens srautus vėl padidins artėjantis atšilimas, o su juo - ledų tirpsmo vanduo.
Dažniausiai pamaryje potvyniai kyla dėl ledais užsikišusios Nemuno vagos ir tuomet gausybė vandens išsilieja į pievas, žaibiškai užliedamas didžiulius plotus. Ir dažniausiai tai nutinka naktį. Pagrindiniai ledų kamščiai būna ties tiltais ir upės vingiuose, t.y. prie Rambyno kalno, Tilžės tiltais, Ragininkų sala, Šilininkų kaimu, Rusnės tiltu, bei Šyškrantės kaimu. Kita aplinkybė, lemianti staigų vandens kilimą, – stiprus ir ilgą laiką pučiantis šiaurės vakarų – vakarų krypties vėjas, suvarantis vandenis iš jūros į marias, o iš jų į Nemuną.
Išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, krantines, derlingus žemės plotus užneša nešmenimis. Kasmet potvyniai atneša daug nuostolių. Užliejamų plotų gyventojai ir vietos valdžia bando kovoti su vandens stichija. Aukštinami pylimai ir pilami nauji, tvirtinami upių krantai. Prieš prasidedant ledonešiui, Nemuno žemupyje, norint išvengti ledų sangrūdų, ledai laužomi ledlaužiu. Kartais ant ledo bandoma barstyti durpes. Virš užlietų plotų skraido Šilutės aviacijos lėktuvai. Jų pagalba buvo išgelbėta nemažai žmonių, atsidūrusių potvynio vandens glėbyje. Kita problema yra, kad nėra gilinamas Nemunas.
