Pamaryje vėtra knežino stogus, rovė medžius ir kėlė dvimetrines bangas jūroje

Skersai kiemo statinių, tiesiai ant medinės vasaros virtuvės stogo, visu kamieno ilgiu vėtra šeštadienį užvertė storakamienę eglę Vilkyčių kaime( Šilutės r.) . Medis, augęs kiemo pakrašty, jau buvo senas, išlakių šakų tankmė didelė, ir įsisiautusi vėjo jėga jį prilenkė, kol su trenksmu patiesė.

Pridarė šimtatūkstantinius nuostolius

Gerai, kad žmonių toje pašiūrėje po medžiu nebuvo ir niekas nenukentėjo. Bet išgąsčio ir žalos, o taip pat – sunkaus ir sudėtingo darbo, likviduojant audros padarinius, pirmoji šiųmečio pavasario vėtra gyventojams dribtelėjo sočiai. Ir ne tik Vilkyčiuose, gyvenvietėje, stovinčioje Klaipėdos ir Šilutės rajono paribyje.

Šiuose ir gretimuose Vakarų Lietuvos rajonuose dvi paras siautusi, iki 27 metrų per sekundę greitį gūsiuose pasiekusi vėtra padarė šimtatūkstantinius nuostolius. Šimtų gyventojų sodyboms, visuomeninės paskirties pastatams, elektros ūkiui, Valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ tarnyboms, Klaipėdos uostui, perkėlai į Kuršių neriją.

Šeštadienio pavakare Agluonėnų (Klaipėdos r.) ungiagesiai gelbėtojai skubėjo tvarkyti išvartą, kad beržas netrukdytų eismo tarp Agluonėnų ir Šernų gyvenviečių. Nes vėjas dar stiprėja, kitą akimirką gali lūžti medis ar atramos bet kur kitur. Būtina skubėti, kad prireikus į pagalbą būtų suspėta laiku.

Pamario krašto miškuose po dviejų parų vėtrų išvartytų ar skersai perlaužtų medžių kamienų – pilna. O tvarkyti stichijos padarinius metas nepalankus. Pašalas jau baigia išeiti, technika klimpsta.
Pagal Miniją ir Kuršių marias išsidėstę rekreaciniai miškai, atrodo, bus nukentėję labiausiai.

Šiaurės vakarų krypčių vėjas ne tik medynus ir statinius šį savaitgalį be gailesčio nutalžė. Jis kėlė dvimetrines bangas jūroje, o jų putota priešinės jėgos siena Kuršių marių tėkmę į Baltiją stabdė.

Tad marių baseinas, o tuo pačiu ir jo intakai dėl gausių liūčių ėmė ženkliai kilti. Hidrometeorologų duomenimis, vandens lygis juose per parą šoktelėjo apie trečdalį metro. Vien dėl šios priežasties potvynio, kuris Nemuno žemupyje žiemą išsiliejo į 15 tūkst. ha teritoriją, slūgimas dabar sulėtėjo.

Prognozuoja pavojingą pūgą

Bet iš Pietų į užliejamąją zoną pastarąją savaitę suskridę tūkstančiai vandens paukščių pamarį čaižiusios žvarbos nesibaido. Gagena tūkstančiai laukinių žąsų apsemtose lankose, pešioja iš šlapžemių želmenis, kaupia energiją kelionei į Šiaurę, kur perės jauniklius, ir niekur nesitraukia. Nors sekmadienį pamario kraštą, pagal sinoptikų prognozes, turėtų pasiekti pavojinga pūga.

Po šilto šios savaitės vidurio, kai ne tik žibutės, šalpusniai, snieguolės, krokai, bet ir darželių saulutės atokaitoje pražydo, toks oro reiškinių kontrastingumas sunkiai priimtinas. Bet gal bus nepražūtingas. Pernai, prisimename, gandrai iki pilvo po pusnis braidė, gimtinę kovo gale pasiekę. Bet vaikus spėjo pakelti ant sparnų, nežuvo.

Pernai kovo pabaigoje didesnėje šalies dalyje, primena meteorologai, vidutinis sniego dangos storis buvo 2–15 cm, rytiniuose rajonuose – 20–40 cm. O po gausių kritulių balandžio pradžioje sniego danga dar pastorėjo ir vidutinis jos storis balandžio pirmojo dešimtadienio pabaigoje didesnėje šalies dalyje siekė 14–30 cm, kraštiniuose rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 31–50 cm. Pajūryje sniegas nutirpo balandžio 6–8 d., daugelyje rajonų - tik balandžio 14–19 dienomis.

Tad gal rogių ruošimas kovo vidury, po ankstyvo šiųmečio pavasario šilumos, nebūtų akibrokštu.

Sekmadienio rytas pamario krašte išaušo vaiskus, bet žvarbus ir vėjuotas. Sniego apklotas laukus ir pievas, miškus ir takus padengė kelių centimetrų storio danga. Lankose ir ražienose po tą sniegą braidė tirštos laukinių žąsų kaimenės, o ant Skirvytės kranto stintų lūkuriuojantys vyrai liūdėjo.