„Važiuodamas keliu į Telšius pastebėjau, kad ant kelio yra daugybė partrenktų gyvūnų. Iš pradžių net nesupratau, kokie tai gyvūnai, o po to man pasakė, kad tai – usūriniai šunys. Manau, kad prasidėjo gyvūnų migracija, nes jų ant kelio iš tiesų buvo labai daug“, - pasakojo skaitytojas.
Kita skaitytoja turėjo versiją, kodėl ant kelio žūva usūriniai šunys: „Man pasakojo, kad dabar vyksta varliagyvių migracija ir kai varles partrenkia, jos tampa tarsi kepsniai usūriniams šunims, jie ateina paėsti varlių ant kelio ir tada patys žūva.“
Dar vienas ženklas, kad usūriniai šunys dabar ypač suaktyvėjo, – vienas iš jų neseniai buvo užsukęs į Lietuvos gamtos fondo kiemą, esantį Vilniaus mieste.
Operacija MANGUTASPosted by Lietuvos Gamtos Fondas on 2015 m. rugsėjo 30 d.
Gyvūnai suaktyvėję prieš žiemos miegą
Gamtininkas Deividas Makavičius GRYNAS.lt teigė, kad tai – normalus reiškinys, nes dabar šie gyvūnai yra aktyvesni. Viskas dėl to, jog prasidėjo jų migracija.
„Dabar labai pastebimas ne tik usūrinių šunų, bet ir lapių, ežiukų aktyvumas. Tie gyvūnai, kurie užmiega žiemos miegu, dabar turi aktyviai kaupti riebalinį poodinį sluoksnį, kad galėtų peržiemoti. Daugiausiai žūva jaunikliai, kurie dar nepatyrę, o jie dabar aktyvūs: laksto, maitinasi. Mūsų Lietuva išraižyta gerais asfaltuotais keliais, kur greitis yra gan didelis, todėl natūralu, kad nemažai gyvūnų patenka po ratais. Dabar gamtoje apskritai jaučiasi suaktyvėjimas ne tik žiūrint į dangų, bet ir ant žemės, migruoja ir briedžiai, šikšnosparniai, vabzdžiai, varliagyviai. Kai bus dažnesnės šalnos, gyvūnų aktyvumas sumažės, bet dabar, ypač tamsiuoju paros metu, vairuotojams ypatingai reikėtų būti atidiems“, - sakė D. Makavičius.
Anot gamtininko, varliagyviais vis dėlto neprisideda prie dažnesnių usūrinių šunų žūčių: „Pavasarį jų migracija būna daug didesnė, tačiau usūrinių šunų nebūna tiek daug žuvusių, todėl tai nėra su tuo susiję. Čia yra ne maitinimosi, o migracijos klausimas, kai žvėrys kerta kelią ir žūva. O jais maitinasi maitėdžiai: krankliai, varniniai paukščiai.“
Pasak pašnekovo, nors usūriniai šunys yra invazinė rūšis, jų specialiai naikinti nereikėtų: „Usūrinius šunis Lietuvoje užveisė dėl medžioklės. Buvo manoma, kad jų kailis yra geras ir sovietiniais laikais buvo bandoma juos užveisti. Tačiau medžiotojai dabar nelabai medžioja usūrinius šunis, laukinės kailininkystės pramonė dabar nėra tokia perspektyvi, todėl jų populiacijos sezoniškas kontaktas su automobiliais nesumažins. Usūriniai šunys daro įtaką ant žemės perintiems paukščiams, bet kol kas dėl usūrinio šuns neišnyko jokia rūšis Lietuvoje. Manau, kad juos reikia palikti savireguliacijai, į medžiojamųjų gyvūnų sąrašus jie yra įtraukti. Tai nėra agresyvi invazinė rūšis.“
