Ledonešio sankamša stabdo ištvinusio Nemuno žemupio tėkmę, ir potvynis tebekyla. Pagėgių ir Šilutės rajonuose yra apsemta 30 tūkst. ha. teritorija, 30 sodybų yra vandens apsupty, jose gyvena 80 žmonių.
„Bet nei vakar, nei šiandien gabenti maisto gyventojams neteko. Girdėjau, kad iš Plaušvarių kaimo viena gyventoja savo valtimi per užlietą kelio ruožą atplaukė iki sausumos ir pasiekė Pagėgius. Pati apsirūpino tuo, ko pristigo, ir savarankiškai grįžo atgal. Niekas mūsų krašte dėl netikėtai užklupusio potvynio nepanikuoja, visi moka patys spręsti savo problemas, mes esam padėję tik pirmosiomis metų dienomis valtimi iš Krakeniškių kaimo išplukdyti susirgusį žmogų ir svečius po Naujųjų sutikimo iš dar dviejų kaimų“, - žurnalistei pasakojo Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Laimonas Petraitis.
Jis sakė buvęs nustebintas, kai po dviejų parų sužinojo, kokią nuoširdžią padėką parašė pagalbą gavusi kauniečių šeima, atvykusi Naujųjų išvakrėse iš Kauno ir lankiusi sunegalavusį senolį Krakeniškių kaime.
Dainius Trumpelis, Rasa Trumpelienė, Titas Trumpelis, Danutė Valvonienė ir Stasys Laurinaitis parašė Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui ir Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui Mindaugui Mikutavičiui adresuotą laišką, kuriame išreiškė nuoširdžius padėkos žodžius.
„Pirmą kartą gyvenime tai nutiko“, - neslėpdamas džiugesio GRYNAS.lt sakė L.Petraitis.
Laiške rašoma:
„2012-12-31d. Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Krakeniškių kaime esančią vienintelę sodybą užliejo iš Nemuno vagos išėjęs vanduo. Sodyboje gyvenančius 80 metų perkopusius Uršulę ir Stasį Laurinaičius bei pas juos atvykusius lankyti giminaičius vanduo atskyrė nuo išorinio pasaulio. Stasiui Laurinačiui prireikus medikų pagalbos buvo kreiptasi į Lumpėnų seniūnę Danguolę Mikelienę, kuri su prašymu dėl pagalbos suteikimo kreipėsi į Pagėgių priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Už rūpestingumą nuoširdžiai dėkojame Lumpėnų seniūnei Danguolei Mikelienei, kuri pasirūpino ligonio perkėlimu medicininės pagalbos suteikimui ir atvykusių jį lankyti giminaičių iš apsemtos sodybos. Tai pat dėkojame Tauragės APGV VPPS vyresniajam inspektoriui Alvydui Mikašauskui ir budinčios pamainos pareigūnams už jų profesionalumą, rūpestingumą ir saugų perkėlimą iš apsemtos sodybos.“
„Esam pasirengę bet kurią minutę reaguoti į žmonių pagalbos šauksmą, tai yra mūsų pareiga“, - sakė L.Petraitis.
Iš viso Pagėgių ir Šilutės rajonų kaimuose potvynis yra apsupęs 27 sodybas, jose iš viso gyvena 80 žmonių. Rusnės saloje gyvena apie du tūkstančiai žmonių, susisiekimas vieninteliu keliu su išoriniu pasauliu jiems taip pat apsunkintas dėl potvynio užlietos septintojo kilometro atkarpos.
Paskutinių kilometrų iki žiočių ledo sangrūda neįveikia
„Kiek akys užmato, visa upė prikimšta ledų sangrūdų, jos stovi trys kilometrai iki Kuršių marių ir dar bent trys kilometrai aukščiau Uostadvario ir Krokų lankos ežero. Ir taip – visą dieną, jokio judėjimo. Tad kur atplaukiančiai vandenų masei dėtis - ji ir liejasi potvyniu iš krantų, ir jis kils, kol ši ledų masė nebus išjudinta,“ - tai Uostadvaryje gyvenančios, Vandens kelių direkcijos prieplauką prižiūrinčios N. Gintalienės žodžiai.
Dėl to, kad paskutiniuosiuose upės kilometruose susidarė ledo lyčių sankamša, vanduo pusmetriu skandina ne tik kelią Šilutė-Rusnė, dešiniajame krante įsikūrusius Šyšos ir Šyšgirių kaimus, bet ir kairiajame krante, salos pakraštyje, einantį plentą Rusnė-Uostadvaris.
„Ketvirtajame kilometre jau užlieta kelių šimtų metrų atkarpa, gylis ant jos- apie 40 centimetrų, lengvieji automobiliai jo neįveikia“, - sako Rusnės saloje, prie kelio Uostadvaris-Rusnė įsikūrusios žuvivaisos įmonės vadovas Stasys Aleksandravičius.
Šilutės savivaldybė dėl susidariusios pavojingos situacijos paskelbė ekstremalią situaciją.
Pagėgių ir Šilutės rajonuose po vandeniu jau atsidūrė 30 tūkst. hektarų teritorijų, vanduo apsupo, bet į vidų neįsiveržė 30 sodybų. Jose gyvena apie 80 žmonių.
Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba teikti pagalbą pasirengusi, bet jos niekam dar neprireikė.
Skęsta gyvūnai
Tuo tarpu potvynis užklupo ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Pranešama, kad pakelėse labai daug kurmių, pelėnų ir kitų gyvūnų. Su potvyniu kovoja ir laukuose buvę naminiai gyvūnai.
Vietinius gyventojus labai sujaudino 6 su potvyniu besigalinėjančios avys. Apie situaciją buvo informuotas Bendrosios pagalbos centras. Avims gelbėti buvo pasiųsta Šilutės narų komanda.
Gelbėtojai nubrido iki šeimininko sodybos. Šeimininkas pats nė nežinojęs, kad jo avys pabėgo iš tvarto ir pakliuvo tarp potvynio bangų.
Avys buvo sėkmingai išgelbėtos ir nugabentos į tvartą. Nors sodybos kiemas ir dalis tvarto apsemta, avys užkeltos ant pakylos, kad nesiektų vandens.
Skelbiama ekstremali situacija
Šilutės rajono savivaldybė ketvirtadienį dėl potvynio paskelbė ekstremalią situaciją, BNS patvirtino Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.
"Rajone nuspręsta skelbti ekstremalią situaciją", - BNS ketvirtadienį sakė R.Renčeliauskas.
"Padėtis yra tokia, kad vandens lygis upėse kyla ir šiuo metu ant kelio Šilutė-Rusnė yra daugiau nei 40 centimetrų (vandens - BNS)", - teigė jis.
Pasak R.Renčeliausko, Šilutės rajone apsemta 15 kaimų, kuriuose yra 8 sodybos, jose gyvena 11 žmonių. Jie pagalbos kol kas dar neprašė.
"Žiūrėsime pagal situaciją - jeigu bus reikalinga pagalba, mes, be abejo, kreipsimės į kariškius, kad suteiktų pagalbą", - teigė jis.
Trečiadienį Pagėgių savivaldybė taip pat svarstė skelbti ekstremalią situaciją, bet ji čia kol kas nepaskelbta. Anot savivaldybės atstovų, jei padėtis pablogės, ekstremali situacija gali būti paskelbta pirmadienį.
Pagėgių savivaldybė ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje šiuo metu apsemta apie 15 tūkst. hektarų ploto teritorija.
Potvynio atskirti devyni kaimai: Krakeniškių, dalis Šakininkų ir Bitėnų, Plaušvarių, Nausėdų, Pelenių, Kucų, Vyčių, Lazdėnų. Iš viso apsemta 21 sodyba su 72 gyventojais, šeši iš jų - mokyklinio amžiaus.
Moksleiviams šiuo metu atostogos, tad problemų dėl mokinių perkėlimo į mokyklas nekyla. Kaip skelbė BNS, apsemtų teritorijų gyventojams ėmė trūkti maisto - savivaldybė planuoja organizuoti jų apsipirkimą.
Netikėtas potvynis paskutinėmis 2012 metų dienomis Nemuno žemupyje kilo atšilus orui ir susigrūdus ledo lytims.
