Juos iškėlė Verkių ir Pavilnių regioninių parkų, Vilniaus miškų urėdijos darbuotojai, bei Balsių mokyklos moksleiviai bei Marijampolio jaunieji miško bičiuliai.
Moksleivis sukūrė inkilą - skulptūrą
Pradėdamas renginį Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius paaiškino, kodėl akcija taip pavadinta – lygiai prieš 90 metų garsus Lietuvos gamtininkas, profesorius Tadas Ivanauskas sugalvojo švęsti Paukščių dieną.
Daugelyje miškų urėdijų inkilų kėlimo akcijos organizuotos ir iki šiol.
A. Nanartavičius moksleiviams skaitė apie prof. Tado Ivanausko gyvenimą ir pasiekimus. Gamtininko tėvas buvo medžiotojas ir tai lėmė būsimo gamtininko domėjimąsi gamta. Tačiau pats T. Ivanauskas medžiojo mažai, jį labiau domino buvimas gamtoje ir jos tyrinėjimas.
Renginio metu pristatytas gražiausias moksleivių sukurtas inkilas. Pirmąją vietą pelnė vyro veido formos inkilą sukūręs septyniolikmetis Edgaras Žilo iš Vilniaus Marijampolio vidurinės mokyklos.
Etnologė Gražina Kadžytė su vaikais sveikinosi pempės „giesme“: „Sveiki gyvi, nebūkit klyvi, lizdų neardykit, vaikų nebaidykit“. Etnologė priminė, kad jau kovo 19-ąją minime Pempės dieną.
Kas klega:„Čyru vyru, čyru vyru – palikau aš šimtą vyrų“?
„Kada ta saulutė pavasarį atneš – kaip sužinoti? Nuo senovės žmonės turi dangaus pasiuntinius – paukščius. Senovės Romoje specialūs žyniai – augūrai pagal paukščius netgi spręsdavo, ar verta eiti į žygį ar ne. Jie stebėdavo, kaip paukščiai pakyla, kaip jie nusileidžia, kurlink skrenda, kokius ratus suka. Vakarop pasakydavo: „Ne, į šitą karo žygį ne verta leistis, nes paukščiai mato, kad geruoju nesibaigs“, arba: „Pirmyn vyrai, nes paukščiai skrido drąsiai, aukštai ir užtikrintai.“ Gali būti, kad tokius spėjimus darė ir lietuviai. Pirmasis mūsų mėnesis – kovas. Jo pavadinimas susijęs su kovarniu (paukščiu – red. past.) ir žodžiu „kova“. Į kovą, į kovą vyrai. Kovui skirtas visas mėnuo. Pasižiūrėjome internete: dailininko Aleksejaus Savrasovo XIX amžiuje nutapytas paveikslas dabar yra ir siuvinėjamas, ir pertapomas, ir perkuriamas mozaika. Vadinasi, žmonėms svarbūs tie pirmieji paukščiai. Kad ateitume į kovą, jau vasario 24-ą turime pirmojo paukščio dieną. Kas jis? Kas – pats pirmasis?“, - vaikų guviai klausinėjo G. Kadžytė.
„Vieversys!“ - nedvejojo mažieji.
„Taip. „Čyru vyru, čyru vyru – palikau aš šimtą vyrų. Svetimuos kraštuos buvau, alų midų gėriau, sudžiūvau, sudžiūvau, namo parlėkiau – kirminėlį kapt, rasos lašelį sriūbt. Aš vyras – čyru vyru“, - vieversio giesmę imitavo etnologė.
Ji priminė lietuvių sakmę, kurioje teigiama, kad vieversį Dievas sukūręs iš žemės grumstelio. Tai – labai nedidelis pilkšvas paukštelis, sukurtas tam, kad sunkiai dirbantys artojai galėtų retsykiais pakelti galvą ir paklausyti jo giesmės, pralinksmėti.
„Dar ir dabar kai vieversėlį pamato, žmogus pakelia galvą, ir nusišypso. Kur geriausia pamatyti, kaip tas vieversėlis „siuva“? Reikia eiti į parką. Vieversys kyla į saulę ir krinta žemyn, į saulę – ir krinta žemyn – tarsi iš tiesų susiuva dangų“, - aiškino G. Kadžytė.
Varnėnai - šnekūs žmogaus sodybų gyventojai
Moteris pasakojo, kad po vieversėlio pradedame dairytis, ar į seniau iškeltus inkilus parskrido varnėnai.
„Tai tie naminiai paukščiai, kurie vasarą saugo mūsų sodus ir netgi išmoksta mūsų kalbos. Šnekučiai. Yra pasakėlė, kai vienas turėjo prisijaukinęs paukštelį ir jo klausdavo: „Šnekuti, kur tu?“. O tas sakydavo: „Aš čia! Aš čia!“ Vienas vaikas labai įsigeidė tokio paukštelio, tad jį pagavo, įsidėjo į kišenę ir jau norėjo išsinešti. Bet šeimininkas sako: „Žiūrėk, parodysiu paukštelį – šnekuti, kur tu?“ O varnėnas iš kišenės: „Aš čia! Aš čia!“ Taigi, mums kartais ir papūgų nereikia – reikia susidraugauti su savais paukšteliais, - vaizdingai varnėnų giesmes pristatė G. Kadžytė.
Kovo 10-ąją minėta 40-ies paukščių diena. Iš tiesų tądien apie pusė paukščių rūšių iš šio skaičiaus dar buvo likę žiemoti. Tačiau G. Kadžytė teigė, jog ir jie jau netrukus sugrįš.
„O kodėl 40? Todėl, kad senovėje 40 dienų buvo baigtinis skaičius. Per pasaulinį tvaną lijo 40 dienų ir naktų. Ir daugiau yra šio skaičiaus – pasakose tikrai surastumėt. Vadinasi, jeigu parskrido 40 paukščių, kažkas turėtų keistis. Po žiemos pavasaris turėtų ateiti“, - dėstė etnologė.
Įsikūrę inkiluose paukščiai gali užsiimti kenkėjų naikinimu
Po dėmesį prikaustančio pasakojimo apie paukščius būriai vaikų ir girininkų patraukė kelti inkilų.
Mažieji smalsavo, kodėl inkilus su kartimis reikia kelti taip aukštai.
„Nuo visokių blogų padarų. Ir vaikų juk blogų būna – ar ne? Jeigu pasieks blogi vaikai, numes juos. Ir kad katės neužliptų, nepasiektų. Katės į didelį aukštį nelipa“, - aiškino girininkas.
„Kodėl svarbu kelti inkilus? Na, paukščiui parskridus yra kiek problematiška. O jei jis parskrenda ir iš karto randa gyvenamą plotą, kur gali apsigyventi, jis gali iškart užsiimti kiaušinių perėjimu ir įvairių kenkėjų, vabzdžių rinkimu, - žurnalistams aiškino Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius. - Apie 90 proc. inkilų būna apgyvendinti. Mes vykdome monitoringą ir tai stebime.“
Urėdas priminė, jog kas metus ar dvejus inkilus reikia išvalyti, kad jie būtų sausi, nepūtų.
„Į inkilus nereikia nieko dėti, paukščiai patys susineša, ko jiems reikia, nes inkiluose apsigyvena skirtingi paukščiai. Jei norite, galima įdėti drožlių. Tik jokiu būdu ne pjuvenų – jos traukia drėgmę, drėgname inkile paukščiai neperės“, - aiškino A. Nanartavičius.
Inkilai turi saugoti nuo plėšrūnų letenų
Pirmadienį Verkių regioniniame parke buvo iškelti inkilai zylėms ir varnėnams. Vilniaus miškų urėdo teigimu, keli inkilai pagaminami ir pelėdoms.
O kokiems paukščiams kelti inkilus prie namų?
„Geriausia – varnėnams. Jis apsaugo vaismedžius nuo kirminų, surenka visus kirminus sodybose. Tačiau inkilų reikia nepamiršti atsukti taip, kad anga būtų į pietų pusę, gali būti pasuktas į pietvakarius. Kasmet reikia inkilą išvalyti. Neprisukite prie landos jokios šakelės, lentelės, nes už jos plėšrūnas gali laikytis ir bandyti pakrapštyti, pažiūrėti, kas tam inkile. Pats plėšrūnas į inkilą neįlenda, bet įkiša leteną“, - kalbėjo Vilniaus miškų urėdas.
Jis priminė, kad inkilai gaminami iš neobliuotų lentų.
Iš viso 12-oje Vilniaus girininkijų šiandien iškelta daugiau nei 300 inkilų. Kasmet keliami nauji inkilai, nukabinami senesni nei 5-erių metų paukščių namai.
