Kas vyksta rezervate, direktorius nežino
Kaip GRYNAS.lt žurnalistą informavo netoli Čepkelių rezervato gyvenantys žmonės, kilo didelis sujudimas, kai pasieniečiai Čepkelių rezervate surado negyvą kiaulę. Visų pirma apie tai buvo informuota VMVT ir policija.
„Varėnos rajono policijos komisariate yra gautas pranešimas iš pasieniečių, kurie ir rado kiaulę miške. Vienas iš rezervato darbuotojų teigė, kad kiaulė buvo padėta tyrimams. Policijoje ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, nes tam nėra pagrindo. Kiaulę paėmė VMVT“, - teigė policijos atstovė.
GRYNAS.lt situaciją paprašius pakomentuoti Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorių Eimutį Gudelevičių, jis teigė, kad apie jo vadovaujamo rezervato teritorijoje pastebėtą kiaulę girdėjęs „tik pletkus“. Vyras tikino, kad detalios informacijos neturi ir nieko pakomentuoti negali.
Kiaulė pašiurpino veterinarijos specialistus
Tuo metu VMVT atstovė Jurgita Savicakaitė sakė, kad susidariusi situacija veterinarinės tarnybos specialistams juokinga neatrodo. Miške radus negyvą kiaulę buvo imtasi visų priemonių, kad būtų išsiaiškinta, kas ją ten padėjo. Tam buvo pasitelktos policijos pajėgos.
Ji aiškino, kad toks rezervato darbuotojo poelgis yra sunkiai suprantamas ir labai neatsakingas. Be to, pašnekovė teigė, kad vyras kritusį gyvūną į valstybės saugomą teritoriją, kuri yra afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje (pasienyje su Baltarusija), atgabeno neįvertinęs pavojingos ligos grėsmės.
„Žmogus kiaulę panaudojo kaip jauką, kad galėtų pritraukti plėšrūnus ir padaryti gražių kadrų. Žinant dabartinę padėtį, toks poelgis nėra protingas“, - sakė moteris.
Kiaulę atvilkęs gamtininkas: tokio incidento nesitikėjau
Direktoriaus pavaduotojas, žurnalistui pripažino, kad tikrai Varėnos rajone paliko negyvą kiaulę. Jis teigė nesitikėjęs, kad dėl to kils toks ažiotažas. Bet, kiek pralinksmėjęs, pasiguodė: „dėl to tapsiu žinomesnis“.
Gamtininkas aiškino, kad kiaulę miške paliko, norėdamas palengvinti žiemą vargstančių plėšrūnų dalią. Vyrui pagailo vilkų ir erelių, todėl jis nutarė jiems parūpinti maito.
„Siekdamas sudaryti sąlygas globaliai nykstančių paukščių – jūrinių ir kilniųjų erelių – bei vilkų stebėjimams bei monitoringui, o taip pat norėdamas palengvinti žiemos sąlygas šiems gyvūnams, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato riboto ūkinio naudojimo apsaugos zonoje, buvusio Pagarendos kaimo teritorijoje, padėjau kiaulės maitą“, - dėstė E. Drobelis.
Vis dėlto gyvūnai neįvertino gamtininko pastangų, todėl jis nutarė kritusią kiaulę pernešti į kitą vietą. Kadangi vietovė buvo atvira, negyvą kiaulę labai greitai pastebėjo pasieniečiai ir apie tai pranešė VMVT.
„Kurį laiko plėšrūnai neaptiko jiems skirto maisto, todėl tą maitą ištempiau į atviresnę vietą. Vasario 2 d. retiesiems gyvūnams skirtą gaišeną aptiko Kabelių pasienio užkardos pareigūnai ir iškvietė veterinarijos tarnybos bei policijos pareigūnus. Savo nuostabai sužinojau, kad tai sukėlė incidentą, tad dar tą pačią dieną apie gaišenos naudojimo tikslus informavau Kabelių pasienio užkardos budėtojų dalį, Musteikos medžiotojų būrelio vadovą ir Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėją“, - ką darė pareigūnams aptikus kiaulę, pasakojo pašnekovas.
Vis dėlto jis teigė, maitą gyvūnų šėrimui atvežęs ne iš zonos, kurioje paskelbta ekstremali padėtis „gerokai anksčiau iki pasklindant žiniai apie afrikinį kiaulių marą“. Be to, vyras teigė, kad taip gyvūnai maitinami daugelyje šalių.
Norėjo į rezervatą pritraukti naujų rūšių
„Panašių biotechninių priemonių dėka Lietuvoje po daugiau kaip pusantro šimto metų išplito globaliai nykstantys jūriniai ereliai. Pirmoji jų pora apsigyveno būtent Čepkelių rezervate. Tikėtina, kad panašių priemonių dėka čia įsikurs ir keletą šimtmečių mūsų šalyje nebeperintis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas kilnusis erelis“, - aiškino gamtininkas.
Pasidomėjus, ar nebūtų geriau, jei afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje plėšrūnai būtų lepinami, pavojinga liga užsikrėsti negalinčiais kitais gyvūnais, vyras teigė, kad net ir tokiu atveju veterinarinė tarnyba jam turėtų priekaištų.
Žuvimi, anot jo, minta ne visi plėšrūnai. O smulkesnių gyvūnų maitas taip pat netinka, kadangi jį ištampys krankliai, dar nespėjus surasti plėšrūnams. Todėl, jo nuomone, į mišką reikia tempti kuo stambesnius naminius gyvūnus. Idealiai tam tinka karvės ar arkliai.
E. Drobelis sutiko, kad jo idėjos gąsdina veterinarinės tarnybos darbuotojus, tačiau vyras pridėjo, kad jam kaip gamtininkui „tarnybos reikalavimai taip pat kelia baimę“.