Lietuvos Raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų, kerpių ir gyvūnų rūšių apsauga. Ją sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus, įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų populiacijoms, pakitus paplitimo ar augimviečių arealui, pablogėjus ekologinėms sąlygoms.
Įrašyti, išbraukti arba daryti kokius pakeitimus gali siūlyti mokslinės ir kitos valstybinės bei visuomeninės įstaigos bei organizacijos, atskiri mokslininkai. Pasiūlymus svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento sudaryta Lietuvos Raudonosios knygos komisija.
Dabartinė Lietuvos Raudonosios knygos komisija yra sudaroma Aplinkos apsaugos ministro įsakymu ir joje yra 11 narių. Šios komisijos pirmininkas yra Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Mokslininkai, komisijos nariai ne tik rekomenduoja ką reikia įrašyti į Raudonąją knygą, bet taip pat ir gal ką reiktų išbraukti iš jos, nes rūšies populiacija atsistatė.
Už knygą – batai ar šaldytuvas
Lietuvos Raudonosios knygos pradžia reiktų laikyti 1959 metais priimtą Gamtos apsaugos įstatymą. Jame pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nutarta imtis veiksmų saugojant retas ir nykstančias rūšis. Pats pirmasis žingsnis buvo retų ir nykstančių aukštesniųjų augalų rūšių sąrašas, kurį sudarė Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Botanikos draugijos nariai ir darbuotojai. Tame sąraše buvo 176 nykstančios ir retos aukštesniųjų augalų rūšys, kurioms jau tuomet reikėjo atidesnio dėmesio ir didesnės globos.
Dar po kelerių metų, 1976 m. buvo įsteigta Lietuvos Raudonoji knyga. Tada atsirado ir saugotinų gyvūnų sąrašas – 41 gyvūnas ir 30 aukštesniųjų augalų rūšių. 1981 metais buvo išleista pirmoji Lietuvos Raudonoji knyga.
Suprantama, tuomet, prieš 30 ar 40 metų gamta dar buvo visiškai kitokia, mažiau pažeidžiama ir pažeista, todėl, palyginus su dabartinėmis apimtimis. pirmoji Raudonoji knyga, padėta greta trečiosios, naujausios, išleistos 2007 metais, atrodo, kaip brošiūrėlė. Joje buvo įrašyti tik 176 nykstančių ir retų augalų pavadinimai (kai naujausioje, trečiojoje 2007 metų – 253 gyvūnai, 339 augalai ir 175 grybai).
Pirmoji Raudonoji knyga, visų nuostabai, iškart tapo labai populiari – reikėjo turėti labai artimų pažinčių knygyne, rimto „blato“, kad tuometiniais visuotinio deficito laikais ją gautum „iš po prekystalio“. Lengviausia ją gaudavo tie, kieno žmonos dirbo avalynės bazėje arba prieidavo prie profsąjungos dalijamų talonų kilimams ar baldams įsigyti. Visgi dar nelabai stora knygelė, sukėlė visuomenėje tikrą furorą. Į valdžią ir leidyklą ėmė plūsti „darbo liaudies“ laiškai su klausimais kur būtų galima nusipirkti šitą knygelę. Valdžia tiesiog buvo priversta ką nors daryti, nes kiaulių šėrėjų, kombainininkų ar mūrininkų laiškai su prašymais, kvailai valdžiai buvo kaip koks įsakymas į kurį ji negalėjo nereaguoti.
Susidomėjimas knyga viršijo visus lūkesčius, nes ir tai buvo kaip nauja plintanti disidentinė mintis, su visomis „grėsmėmis“ komunistinei valdžiai, todėl papildomas tiražas buvo išleistas po trijų metų – 1984 m. Tiesa, prof. Ričardo Kazlausko pastangomis, beveik tuo pačiu metu, 1979 metais buvo išleista knyga „Jie neturi išnykti“. Šioje populiarioje knygelėje aprašomos Lietuvos TSR retosios ir nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys, kurios buvo įtrauktos į respublikos Raudonąją knygą, taip pat aptarti kiekvienos rūšies biologijos, paplitimo ir ekologijos bruožai, pasiūlyta kaip saugoti ir pagausinti.
Naujesnis leidimas vis storesnis už buvusį
Antroji Lietuvos Raudonoji knyga buvo išleista 1992 metais – joje 501 reta ar nykstanti augalų ar gyvūnų rūšis.
2003 m. Lietuvos Raudonosios knygos komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus Mečislovo Žalakevičiaus, sudarė naują sąrašą, į kurį įtraukta 815 saugomų rūšių (23 žinduolių, 75 paukščių, 128 vabzdžių, 224 gaubtasėklių augalų, 199 grybų bei kerpių rūšys). Palyginti su ankstesniuoju sąrašu, naujasis padidėjo 33 rūšimis. 2005 m.buvo parengta nauja „Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo“ redakcija.
2007 m. išleista trečioji Lietuvos Raudonoji knyga, kurioje aprašytos 767 saugomos rūšys (253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų).
Lietuvoje pagerėjus aplinkos kokybei, kai kurios rūšys pagausėjo ir joms jau nebegresia išnykimas. Tačiau, kad Raudonoji knyga metai iš metų visgi didėja, vis storėja rodo ne vien, kad sąrašas, ką reikia saugoti ir globoti nesulaikomai plečiasi, bet ir tai, kad sparčiai kaupiasi bei pildosi žinios.
Sąrašas nėra kaip iš gelžbetonio – kasmet peržiūrimas
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė pasakoja, jog pakeitimai šioje knygoje, daromi ne kasmet, jie nelabai dažnai keičiasi. Paskutiniai pataisymai buvo 2011 metais. Tuomet iš „Lietuvos respublikos saugojamų gyvūnų augalų ir grybų rūšių sąrašo“ buvo viena rūšis išbraukta (lašiša), ir viena nauja įrašyta (eršketas) jis perkeltas į taip vadinamą „nulinę“ kategoriją. Tačiau, jeigu lašišą išbraukė, tai nereiškia, jog jos nebesaugo įstatymas. Ji tebesaugojama pagal Europos bendrijos svarbos rūšių sąrašą ir todėl Lietuvoje lašišų populiacija vis vien saugojama. Nors, specialistų nuomone, ji jau atsistačiusi.
Beje, pagal „Saugojamų rūšių įstatymą“, Lietuvoje yra dar ir „Griežtai saugojamų rūšių sąrašas“. Jame yra tai, kas labiausiai saugotina, kas labiausiai pažeidžiama. Dabar jame yra 39 rūšys (5 vabzdžiai, dvi rūšys žuvų, 7 paukščių rūšys, augalai, kerpės, grybai ir pan.).
Kas patenka į Raudonąją knygą yra išrenkama iš šių sąrašų. Juose esančioms rūšims skiriama dar didesnė apsauga, nes tai sparčiausiai nykstantys augalai ir gyvūnai. Sigutė Ališauskienė sako, kad šioms rūšims rengiami apsaugos reglamentai – pirmiausiai bus nustatytos teritorijos kur jos randamos ir toms vietoms bus taikomos specialios apsaugos priemonės. Tai yra rūšys, kam apsauga būtina nedelsiant. Tame sąraše labiausiai reikia atkreipti dėmesį: iš vabzdžių į mažąją nachaleniją, šiaurinį auksinuką, pelkinį satyrą ir kt., dvi rūšis žuvų ( skersnukis ir ežerinė rainė), balinį vėžlį, juodakaklį narą, rudę, juodakrūtį bėgiką, stulgį, žalvarnį, didžiąją kuolingą, didžiąją miegapelę ir kt.
Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys: „Raudonoji knyga tai yra teisės aktas ir kartu iliustruotas leidinys, parodantis ir aprašantis mūsų saugojamas augalų, gyvūnų, grybų, kerpių, samanų, žuvų ir kt. rūšis. Jau nusistovėjo tradicija, jog ši knyga išleidžiama kas 10 metų.“
Raudonosios knygos sąrašas, pagal atskiras kategorijas, atnaujinamas kasmet. Ji yra sudaryta tokiu principu, kad rūšys suskirstytos pagal kategorijas, priklausomai nuo jų retumo, nuo saugojimo lygio. Yra 5 kategorijos: nuo taip vadinamos „nulinės“ iki ketvirtosios. Priklausimai nuo augalo ar gyvūno rūšies, jis gali būti kilnojamas iš vienos į kitą kategoriją, ar net visai išbrauktas iš sąrašo.
0(Ex) – Išnykusios ir tikėtinai išnykusios rūšys
1(E) – Prie išnykimo ribos
2(V) – Pažeidžiamos
3(R) – Retos rūšys
4(I) – Nenustatyta
5(Rs) – Atkurta
Kuriai kategorijai priskirti ar kurią naują rūšį įrašyti, sprendžia Aplinkos ministro įsakymu sudarytoji komisija, kurioje yra patys geriausieji šalies mokslininkai, specialistai iš įvairių institucijų: botanikai, zoologai, grybų, žuvų ar kerpių specialistai ir pan. Jie teikia savo siūlymus ir pastabas.
Raudonoji knyga su kasmečiu priedu
Kasmet išleidžiamas dar vienas leidinys, tarsi Raudonosios knygos ekspresinformacija – Raudonosios knygos raudonieji lapai. Tai mažesnės apimties leidinys, kuriame surinkti vienoje vietoje duomenys gauti iš saugomų teritorijų, mokslininkų, netgi mokinių, gamtos mylėtojų būrelių, visų besidominčių gamta, visų stebėjusių ar pastebėjusių retą gyvūną, augalą. Ir ne vien tik pastebėjusių, bet juos ir aprašiusius. Komisija patikrina šiuos duomenis, jų tikrumą. Taip, remiantis šia informacija, yra sudaromas šis leidinys, kuris padalijamas mokykloms, būreliams, besidomintiems, miškininkams, specialistams. Negana to, kasmet išrenkamas ir geriausias leidinio autorius – jis apdovanojamas.
Kartas nuo karto atsinaujina ginčai ar reikia leisti popierinį Raudonosios knygos variantą, kuris paprastai būna ne tik kad viena didžiausių (beveik 800 puslapių), sunkiausių Lietuvoje išleistų knygų, bet dar ir nepigi – ne kiekvienas pajėgus ją įpirkti. Turėtų likti jos ir elektroninė versija (http://www.raudonojiknyga.lt), tačiau komisijos nuomone, popierinė knyga yra popierinė knyga – jos vertė ir paklausa ne menksta. „Manome, kad Raudonoji knyga turi savo ateitį ir po kelių metų mes vėl rankose turėsim dar vieną gražų leidinį“ – sako Laimutis Budrys.
Raudonosios knygos teisinė sistema yra štai tokia: į ją patenka duomenys iš Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Griežtai saugojamų rūšių sąrašo.“ „Saugojamų rūšių sąrašo“ ir iš labai efektyviai veikiančios Saugojamų rūšių informacinė sistemos, esančios Aplinkos ministerijos tinklapyje.
