Šio grybo vaisiakūniai yra gelsvi, senesni – rudo atspalvio, apie 10–35 cm skersmens. Užauga iki 3–5 kilogramų svorio. Pasižymi plokščiomis, tankiai išsidėsčiusiomis garbanotomis šakutėmis, atsišakojančiomis nuo trumpo koto.

Literatūroje rašoma, kad tai parazitinis grybas, pūdantis medžius. Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vėlyvą vasarą ir rudenį. Auga senų storų pušų kamienų pamatinėje dalyje ar šalia kamienų, ant negyvų ar mirštančių šaknų. Kartais išauga šalia pušų kelmų.
Citata
Draustinis patenka į buveinių apsaugai svarbią „Natura 2000“ teritoriją, skirtą išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio, didžiojo auksinuko ir baltamargės šaškytės buveines.

Šis grybas retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Šalyje žinoma daugiau kaip 30 radaviečių, tačiau Vidurio Lietuvoje ir Krekenavos regioniniame parke jis iki šiol nebuvo aptiktas.

Krekenavos regioniniame parke grybų įvairovė mikologų netyrinėta, tačiau vykdant teritorijos stebėseną vyr. ekologas Julius Auglys fiksuoja retų, nykstančių grybų buveines. Šiuo metu parke rasta 7 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų rūšys.

Krekenavos regioninio parko Gringalių botaniniame – zoologiniame draustinyje saugomos būdingos Vidurio Lietuvai mišrių miškų bendrijos. Vyrauja vidutinio brandumo ir brandūs borealinio tipo mėlyniniai kiškiakopūstiniai eglynai su ąžuolų, uosių bei karpotojo beržo priemaiša.

Vietomis, kur aukštesnis reljefas, susiformavę beržiniai pušynai, kuriuos retsykiais pakeičia pušynai su ženklia ąžuolų ir uosių priemaiša. Draustinis patenka į buveinių apsaugai svarbią „Natura 2000“ teritoriją, skirtą išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio, didžiojo auksinuko ir baltamargės šaškytės buveines.