Šaltis iš tikrųjų sukaustė vandens telkinių ir dirvos paviršinį sluoksnį. Sąlygos tam puikios, nes sniego iki šiol beveik neturėjome. Tiesa, nereikėtų džiaugtis ledo tvirtybe. Vienur jis storas ir tvirtas, kitur – dar plonas ir labai pavojingas. Pirmosios šios žiemos aukos verčia susimąstyti, ar ant kranto paliekamas visas protas ir atsargumas, ar tik jo dalis.
Beje, kai kas džiaugiasi gilėjančiu dirvožemio įšalu ir tikisi, kad tokiomis sąlygomis pražus žemės ūkio kultūrų kenkėjai, o kiti besniegiame įšale įžvelgia pavojų augalams, ypač vaismedžiams, dekoratyviesiems. Ko gero, dar ne vėlu jų šaknis apsaugoti durpėmis mulčiuojant visą šaknų plotą.
Tačiau turėtume žinoti, kad mūsų platumų augalams pavojingesnis ne dirvos įšalimas, o kamieną ir šakas pasiekiantis šaltis. Tokių ekstremalių šalčių dar nebuvo ir kažin ar bus. Beje, jei sode savo sodinukų neparišote, neapsaugojote nuo kiškių, tą būtinai padarykite dabar. Paskui gali būti vėlu.
Apie lesyklas zylėms dar niekas nepranešė
Žmonės vis klausia, kas atsitiko, kad lesykloje lankosi taip mažai paukščių, ypač zylių. Iš karto reikia pabrėžti, kad paukščių šią žiemą kol kas neslėgė jokios bėdos, todėl jų populiacija yra tokia, kokia būna vėlyvą rudenį. Tačiau iki sausio vidurio zylės nesilankė lesyklose, nes gamtoje pakako natūralaus lesalo.
Stojus šalčiams, paukščiai ne iš karto sugrįžo, nes tokios patirties neturėjo. Gamtoje pašto nėra, stipriausias stimulas – įpročiai, o jie įgyjami palaipsniui. Tiesa, kai kur prie lesyklų jau susirinkę pulkai. Čia galima regėti iki dešimties rūšių sparnuočių.
Žengdami vasarin, sulauksime sniego ir pūgų. Žiema dar tikrai stiprėja, ir po laikino šalčio atsitraukimo vėl galima tikėtis visko. Nesistebėkite tuo. Žiema yra savo namuose – jai leidžiama daug kas.
