Nors 2009 metais Lietuvoje buvo sumedžiotas rekordinis kiekis šernų – 40 tūkstančių, kiekvienais metais šernų populiacija Lietuvoje didėja. Nuo 1934 metų, kai šernų šalyje buvo vos 280, jų populiacija išaugo 195 kartus.

Šiais metais suskaičiuota, kad Lietuvoje yra per 54 tūkstančius šernų. Daugiau nei pusšimtį metų Europos medžiotojai gana intensyviai užsiima šios rūšies globa.

Populiacija kontroliuojama

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas teigė, kad šiais metais sumedžiojamų šernų rekordo nebus. Tai lėmė orų kaita, kuomet žiemą buvo medžiojama mažiau, uždrausta medžioklė su varovais.

„Šių gyvūnų populiacija turi būti valdoma. Ji nesunkiai kontroliuojama, tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Tarp stambiųjų gyvūnų šernai yra visliausi. Jų patelės veda didžiausias vadas. Jei norime intensyviai gausinti šernų populiaciją, tada turime saugoti patelių bandą. Tuomet šernų gausa kyla. Norint sumažinti, užtenka vieno sezono intensyviau pamedžioti pateles. Suaugusios, brandžios patelės, atsiveda 6-8 šerniukus. Retkarčiais pasitaiko, kuomet patelė atsiveda ir 10, ir 12 šerniukų“, – apie šernų populiaciją kalbėjo E. Tijušas.
E. Tijušas
Šių gyvūnų populiacija turi būti valdoma. Tarp stambiųjų gyvūnų šernai yra visliausi.

Specialisto teigimu, labai didelę įtaką šernų populiacijos prieauglio įtakai turi ir gamtinės sąlygos.

„Pirmosios jauniklių vados atsiranda kovo mėnesį, o pagrindinės – balandį. Viskas priklauso nuo gamtos. Orai daro didžiulę įtaką, šalta žiema gali sumažinti šernų populiaciją, šilta, – padidinti. Pasitaiko, tokių retų atvejų, kai pirmosios šerniukų vados pastebimos sausio, vasario mėnesį“, – konstatavo E. Tijušas.

Platinamos ligos

Šernai gali sirgti trichinelioze, maru, snukio ir nagų ligomis. Paklausus apie šernų platinamas ligas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas nuramino, kad tokie atvejai ypač reti.

„Per daug sureikšmintas faktas, kad dalis šernų yra užsikrėtusių trichinomis. Visuomenėje suformuota nuomonė, kad šernai – pagrindinis šios ligos platintojas. Šernų sergančių populiacijoje šia liga kiekis yra labai mažas ir net nesiekia 1 procento. Tad kaltinti jų negalima. Pagrindiniai platintojai - graužikai“, – kalbėjo specialistas E. Tijušas.

Žalą atlygina medžiotojai

Pasitaiko atvejų, kuomet šernai įsibrauna į žmonių teritorijas, kuriose auga žemės ūkio kultūros, tad neretai nukenčia žmonių derlius.

„Medžioklės įstatymas reglamentuoja, kad už šernų padarytą žalą žemės ūkio naudmenoms, atsako ir žalą atlygina, nustatyta tvarka, medžioklės plotų naudotojai. Kiekviename rajone, vietinės savivaldybės mero įsakymu, turi būti sudarytos žalos vertinimo komisijos ir nustatyta tvarka tie dalykai turi funkcionuoti“, – teigė E. Tijušas.

Specialistas pastebėjo, kad žalos atlyginimo modelis ne visada džiugina tiek medžiotojus, tiek pačius ūkininkus.

„Kai žalą turi atlyginti privatus asmuo (medžiotojas) iš savo lėšų, ir kompensaciją turi gauti privatus asmuo (ūkininkas), patyręs nuostolius dėl jo ūkinės veiklos sutrikdymų, aš nežinau ar kur nors pasaulyje tai gali gerai funkcionuoti. Visada yra ginčas. Paprastai tai yra savotiška fronto linija.

Viskas priklauso ir nuo to, kaip veikia komisija, vietiniai valdymo organai, santykiai tarp medžiotojų ir gyventojų. Būtų šaunu, kad būtų ieškomas tam tikras kompromisas“, – apie žalos atlyginimo modelį kalbėjo E. Tijušas.
E. Tijušas
Kai žalą turi atlyginti privatus asmuo iš savo lėšų, ir kompensaciją turi gauti privatus asmuo, patyręs nuostolius dėl jo ūkinės veiklos sutrikdymų, aš nežinau ar kur nors pasaulyje tai gali gerai funkcionuoti. Paprastai tai yra savotiška fronto linija.

Efektyvumas minimalus

Specialistas pridūrė, kad šį žalos modelį mūsų šalyje pritaikyti sudėtinga.

„Jei paklausite nukentėjusiojo, jis sakys, kad ši sistema – prasta, kadangi ne visada gauna kompensaciją. Jei paklausite medžiotojų, kuriems jau teko mokėti pinigus už padarytą šernų žalą, tai taip pat išgirsite, kad sistema visiškai nevykusi ir skalpuoja medžiotojus, už nevisai jiems priklausančias nuodėmes.“

E. Tijušas teigė, kad kalbėti apie idealų žalos modelį dar labai anksti.

Žuvintas saugus

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vyresnysis inspektorius Gintaras Baublys teigė, kad su šernų problema susiduria, tiesa situacija geresnė, nei Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervuare, kuris nuo šernų antpuolio kenčia dažniau.

„Praėjusiais metais jų buvo daug. Šiais pastebėjome, kad daug šernų sumažėjo. Turbūt dėl medžioklės. Kiekvienais metais susiduriame su problemomis, bet jos nėra labai didelės. Labiausiai šernai kenkia paukščiams, išknisa tetervinų ir kitų paukščių lizdus. Pačiame rezervuare jie didelės žalos nedaro“, – teigė vyresnysis inspektorius G. Baublys.

Inspektorius užsiminė, kad šernai Žuvinto biosferos rezervate dienoja, o maitinasi aplinkiniuose ūkio plotuose. Todėl apylinkės nuo šernų išpuolių kenčia dažniau, nei pats rezervatas.

Milžiniški kiekiai

Vesti medžiojamųjų žvėrių ir paukščių apskaitas ir sumedžiojimo duomenis Lietuvoje imta nuo 1934 metų.

Pagal 1934 metų apskaitą šernų buvo 280, o 1935 metais jų kiekis išaugo iki 1000. 2009 metais Lietuvoje buvo 50 tūkstančių šernų, iš jų sumedžiota 41 tūkstantis. Pagal 2010 apskaitą, Lietuvoje buvo per 56 tūkstančius šernų.

Balandžio 20 dieną medžiotojai pateikė duomenis apie praėjusį sezoną. Netrukus bus galima matyti, kiek šernų Lietuvoje buvo sumedžiota per 2010 metus.