Perseidai pažers 100 meteorų per valandą

Rugpjūtyje mūsų planetai kosminėje erdvėje kertant Svifto-Tutlio kometos orbitą, žvaigždėtame danguje kasmet sužimba Perseidų meteorų strėlės. Perseidai regimi kasmet nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 d. Gausiausiai „krentančių žvaigždžių“ pažyra rugpjūčio 12-13 d. Daugiausia meteorų galima išvysti paryčiais, kai mūsų planetai sukantis, gręžiamės Žemės skriejimo apie Saulę kryptimi. Naktį iš rugpjūčio 11-os į 12 d. bei rugpjūčio 13 d. vakare tikimasi, jog galima bus išvysti apie 100 ir daugiau meteorų žybsnių per valandą.

Perseidų meteorai - tai kadaise praskriejusios minėtos Svifto-Tutlio kometos pažertos dulkelės, kurios papuldamos į Žemės atmosferą sudegdamos žibteli meteorų šviesa. Astronomai šį meteorų srautą vadina Perseidais, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų „strėlės“ susikryžiuoja Persėjo žvaigždyno srityje.

Žvilgsnį trauks ryškios vakaro žvaigždės

Tarp ryškiausių rugpjūčio žvaigždžių išsiskirs beveik į patį zenitą užkopusi Lyros žvaigždyno žvaigždė Vega ir ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras, besileidžiantis link vakarų horizonto. Aukštai pietuose Erelio žvaigždyne spindės Altayras. Netoli zenito esančiame Gulbės žvaigždyne spindės trečioji Didžiojo vasaros trikampio (Vega, Altayras, Denebas) žvaigždė - baltasis Denebas. Neaukštai virš šiaurės rytų horizonto Vežėjo žvaigždyne žibės Kapela, o kiek dešiniau ir aukščiau nuo jos į dangų kops rugpjūčio dangaus pažiba – Persėjo žvaigždynas. Būtent su šio žvaigždyno vardu siejamas meteorų srautas iki rugpjūčio 25 d. visus džiugins garsiais Perseidų meteorų srauto žybsniais.

Jupiteris keis Saturną

Saturnas vakarais jau leisis link vakarų horizonto spindėdamas ties Mergelės ir Svarstyklių žvaigždynų riba. Jo matomumo sąlygos kasdien vis prastės. Rugpjūtis taps paskutiniu mėnesiu, kai pasitelkus teleskopą bus dar galima pasigrožėti Saturno žiedais. Saturnui nusileidus, danguje ryškių planetų nebeliks iki antros nakties pusės, kuomet patekės Jupiteris.
Citata
Gausiausiai „krentančių žvaigždžių“ pažyra rugpjūčio 12-13 d. Daugiausia meteorų galima išvysti paryčiais, kai mūsų planetai sukantis, gręžiamės Žemės skriejimo apie Saulę kryptimi. Naktį iš rugpjūčio 11-os į 12 d. bei rugpjūčio 13 d. vakare tikimasi, jog galima bus išvysti apie 100 ir daugiau meteorų žybsnių per valandą.

Venerą -Vakarinę bus galima pamatyti vakaro sutemose tiktai ten, kur yra atviras vakarų horizontas, nes planeta nespės dar aukštai iškilti ir nusileis dar anksčiau nei iš paskos jai sekantis Saturnas.

Jupiteris, beveik du mėnesius stelbtas Saulės šviesos, vėl sugrįš į žvaigždėtą dangų. Rugpjūčio paryčiais apie 3 val. jis patekės kartu su Dvynių žvaigždynu. Švytėdamas ryškiau už visas žvaigždes, prieš aušrą jis kops kasdien vis aukščiau virš rytų horizonto.

Marsas taip pat paryčiais pasirodys Dvyniuose netoli nuo Jupiterio. Spindės jis gana blausiai ir šviesumu jį lenks ne tik dešiniau ir aukščiau jo ryškiai spindintis Jupiteris, bet ir ryškiausia Dvynių žvaigždė Poluksas. Mėnesio pabaigoje Marsas persislinks į Vėžio žvaigždyną.

Merkurijus rugpjūčio pradžioje prieš aušrą trumpam išsivadavęs iš Saulės spindulių, antrajam rugpjūčio dešimtadieniui prasidėjus, vėl pradings ryto žarose.