Rasa atsiųstame laiške rašo šiemet stebėjusi dvigubą obelų derlių. Pirmą kartą obelys žiedais apsipylė birželio mėnesį, tuo metu, kai ant medžio jau buvo ir obuolių. Antrą kartą jau užaugus obuoliams, kita obelis dar kartą pražydo tame pačiame sode. Tai nutiko rugsėjo mėnesį.
„Taip pat vieną dieną radau labai daug aviečių dvynių. Tokio tipo uogų buvo gal 10 proc. Gal tam turėjo įtakos kokia „magnetinė audra“? Po kurio laiko dvynių praktiškai neberadau“, - pasakojo skaitytoja.
Mini trąšas ir genetines manipuliacijas
Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis GRYNAS.lt teigė negirdėjęs daugiau atvejų, kai obelys būtų dukart pražydusios, todėl spėjo, kad tai bus pavienis atvejis.
Jam neteko girdėti, kad dukart pražydusios obelys subrandintų ir dvigubą derlių. Arboristas spėjo, kad tai vargiai įmanoma: „Gal ir užsimezga obuoliukas, bet nesubręsta, tam reikia laiko, šilumos“.
A. Davenis, išgirdęs apie skaitytojos nuotraukose užfiksuotą obels žydėjimą ir vaisių užsimezgimą, teigė, kad dabar yra labai daug įvairių obelų veislių: „Jos visos tolokai nutolusios nuo naminės obels pirmtakės. Labai dažnai būna įvairiausios genetinės manipuliacijos, taigi obelis gali „kvailioti“.
Galbūt esame gamtos virsmų liudininkai
Pašnekovo teigimu, jeigu lygintume šiuos reiškinius su anksčiau vyravusia praktika, jie gali atrodyti šie tiek nenormalūs, tačiau iš kitos pusės žvelgiant galbūt mes, kaip žmonės, esame pokyčių gamtoje stebėtojai ir liudininkai.
„Gamtoje yra du pagrindiniai dėsniai – kintamumas ir pastovumas, jie vienas kitą papildo – atsiranda naujos rūšys, porūšiai ir pan. Gal mes esame tokio virsmo liudininkai“, - aiškino Lietuvos arboristikos centro direktorius.
Jis siūlo skaitytojai stebėti savo obelis kokius penkerius metus, žiūrėti, ar ir kitąmet jos taip elgiasi, galbūt tai tėra šio sezono „atsitiktinumas“, o galbūt tendencija, pokytis.
„Jeigu tai kartosis ir bus dėsningumas, galima sakyti, kad tai kažkas neįprasta, tada galima su tokiu augalu „žaisti“ - naują veislę išvedinėti ir pan.“, - sakė A. Davenis.
Kodėl atsirado avietės „dvynės“?
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) botanikė Teresė Jokšienė, paklausta, apie skaitytojos rastas dvigubas avietes, teigė pati nemačiusi tokio reiškinio, tačiau jį teko užfiksuoti jos kolegei.
Ji tikina, kad tokios uogos visiškai normalios, jas galima valgyti. Tiesiog keičiantis gamtos sąlygoms, šiek tiek kinta ir augalų reakcija.
GRYNAS.lt primena, kad pernai rudenį skaitytojai taip pat stebėjosi neįprastais reiškiniais. Rudenį žiedus, net tuomet, kai ant medžių nebuvo likę beveik jokių lapų, sukrovė kaštonai. Tuomet A. Davenis aiškino, kad tokią medžių elgseną gali paskatinti labai daug dalykų – tiek biologinių, tiek gamtinių, žmogaus sutvertų dalykų – pavyzdžiui, užterštumas, bendras atšilimas bei kaštonus puolančios ligos.
