„Turiu prieš porą metų nufotografavusi keletą nuotraukų, kuriose užfiksavau man, ir, manau, daugeliui gamtą stebinčiųjų akiai retai matomus vabzdžius. Vienus netikėtai užtikau vasarą ant palangės, o kitus pastebėjau šalia šulinio ant šilauogės krūmo. Šie gyviai buvo apie 7-8 cm ilgio, jų kūnai ir sparnai padengti smulkiais šereliais, tarsi „pūkuoti“. Tie ant palangės glūdėjo kokį pusvalandį, o prie šulinio „kabojo“ bent porą valandų“, - rašė skaitytoja.
Entomologas Giedrius Švitra GRYNAS.lt teigė, kad šiose nuotraukose užfiksuoti dviejų rūšių vabzdžiai: akiuotieji sfinksai (Smerinthus ocellata) ir pušiniai sfinksai (Sphinx pinastri). Abi rūšys Lietuvoje dažnos, ko gero, dažniausios iš visų sfinksų.
„Pušinis sfinksas gali kenkti pušims, jei jų būtų labai daug. Akiuotieji sfinksai ant apatinių sparnų turi akies formos ir spalvų raštą, kas padeda padaryti įspūdį juos puolantiems paukščiams - atidengtos akys atbaido arba verčia suabejoti, ar verta prasidėti su tokiu „baisiu“ padaru“, - apie vabzdžius pasakojo G. Švitra.
Pušinių sfinksu priekiniai sparnai pilki ar pilkai rudi su juodu ir iš dalies šviesiai pilku piešiniu, užpakaliniai sparnai be aiškaus piešinio. Mėgsta pušynus, skraido gegužės - rugpjūčio mėn.
Akiniuotojo sfinkso priekiniai sparnai rusvi su tamsiu marmuriniu piešiniu. Užpakaliniai sparnai rausvi su stambia juoda akimi, jos viduje esantis žiedelis mėlynos spalvos. Randamas lapuočių ir mišriuose miškuose, paupiuose, paežerėse, soduose, parkuose. Skraido gegužės – liepos mėn.
Sfinksai – drugių šeima, kuriai priklauso stambūs su storu ir į galą nuolaidžiai nusmailėjusiu pilveliu drugiai. Straublelis ilgas, antenos storos, verpstiškos. Priekiniai sparnai ilgi, siauri, standūs, užpakaliniai trumpi. Sfinksai labai vikrūs ir ištvermingi skraidytojai, galintys toli keliauti. Todėl į Lietuvą užklysta iš Afrikos, Vidurinės Azijos, Viduržemio jūros kraštų. Skraido prietemomis ir naktimis. Vikšrai stori, pliki, ryškių spalvų, su mėsinga ar ragiška smailia išauga ant nugaros pilvelio gale. Pasaulyje yra apie 1200 rūšių. Lietuvoje labai dažnai sutinkami: akiuotasis, pušinis, tuopinis, karpažolinis sfinksai.
Sfinksai drugiai minta nektaru. Jie turi labai ilgus liežuvius vamzdelius. Įkiša liežuvėlį į gilią žiedo taurelę ir iš jos dugno išgeria nektarą. Kitiems vabzdžiams jis nepasiekiamas. O vikšrai graužia augalų lapus, o nuo jų ir gavę savo pavadinimus: liepinis, tuopinis, pušinis.
