Sniegą Lietuvoje keičia gėlių žiedai

Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens Lietuvoje galima grožėtis augalų žiedais. Vos nutirpus sniegui, pirmieji juos išskleidžia medžiai, o kiek vėliau pražysta ir žoliniai augalai. Šiais metais pavasaris neskuba, nors saulė šildo atviras vietas, tačiau miškuose dar žemę dengia balta sniego marška.

Skruzdėlės nekantrauja pasveikinti pavasarį, netgi palikusios skruzdėlyną ryžtasi keliauti sniegu.

Tuo metu pavasarį žydintys augalai dar praeitą vasarą sukrovė žiedus ir, apsikloję puria sniego danga, laukė pavasario. Šviesos ir šilumos veikiami jie lėtai pradeda augti po sniegu, vos jam nutirpus, tarytum kažkur skuba, iškelia į saulę savo žiedus. Pavasaris trumpas, reikia skubėti. Ankstyvieji pavasariniai augalai žydi neilgai, kol medžiai virš jų nesulapoja ir neuždengia jiems šviesos.

Pietiniuose šlaituose jau pražydo pirmieji sumedėję augalai: paprastasis lazdynas ir baltalksnis, tačiau viso jų žydėjimo dar reikės palaukti. Šie augalai žydi kai išeina pašalas ir paros vidutinė temperatūra pasiekia 5 laipsnius šilumos - tada Lietuvoje prasideda fenologinis ankstyvasis pavasaris. Nuo lazdyno ir alksnio žydėjimo pradžios skaičiuojamas visas bičių fenologinis kalendorius.

Daugelis Lietuvoje pavasario pranašu laiko triskiautę žibuoklę. Šlaituose, apšviestuose saulės, jau pražydo pirmieji žiedai, tačiau miške ji dar tik ruošiasi žydėti. Žibuoklių žiedai dažniausiai yra melsvai violetiniai, tačiau atspalvių gali būti labai įvairių, rečiau pasitaikančios rausvažiedės ir baltažiedės formos. Žibuoklių triskiaučiai lapai buvo lyginami su kepenimis, todėl lotyniškas žibuoklių genties pavadinimas – Hepatica reiškia būtent „kepenis“. Žibuoklių žiedas žydi apie savaitę. Šios gėlės nuodingos. Gal todėl jų neliečia nei laukiniai, nei naminiai gyvūnai. Visai kitaip elgiasi žmonės. Po žiemos išsiilgę žiedų jie nori jais grožėtis namuose. Reikėtų nepamiršti, kad žibuoklės dauginasi tik sėklomis, o nuskintas žiedas sėklų nesubrandins. Dėl besaikio skynimo šios gėlės visiškai išnyko Anglijos, Olandijos, Graikijos miškuose, o Vokietijoje ir Šveicarijoje yra saugomos. Grožėkimės žibuoklėmis miške.

Anksčiau už žibuokles darželiuose pražysta auginami svetimžemiai augalai. Pirmosios - snieguolės. Tai pavasariniai efemeroidai. Šie nedideli augalai turi ypatingą, neįprastą vystimosi „grafiką“. Jie pražysta vos nutirpus sniegui ir žydi apie dvi savaites - dvi savaites skuba subrandinti ir išplatinti sėklas. Dar dvi savaites jie kaupia maisto atsargas kitiems metams, po to nugelsta ir nunyksta. Vasaros pradžioje, kai sulapoja medžiai, jų jau nesimato, tačiau jie nežuvo. Žemėje lieka sandėliniai organai – svogūnai.

Efemeroidai – daugiamečiai žoliniai augalai, kuriems būdinga trumpa vegetacija. Pavasariniai efemeroidai žydi anksti pavasarį, vasarą antžeminiai ūgliai apmiršta, lieka tik požeminiai sandėliniai organai – svogūnai, gumbasvogūniai, šakniastiebiai. Efemeroidai išplitę labai plačiai, tačiau, kuo toliau į Šiaurę, tuo jų mažiau, o Arktyje – visiškai nėra. Lietuvoje savaime augančių efemeroidų nėra daug ir jie dar nežydi, tačiau jau žydi kiti auginami efemeroidai, turintys trumpą šakniastiebį – pavasarinis erantis.

Žydi ir Alpių miškuose paplitęs, o pas mus darželiuose auginamas, eleboras, bei pietinėje Europoje augantis, gumbasvogūnį turintis krokas.

Galbūt todėl, kad jie pirmieji pražysta ir žydi, kai dar yra neištirpusio sniego lopiniai, jie mums atrodo taip laukiami ir dar gražesni.