Stebuklingas eliksyras geriau už viską apsaugos nuo nekviestų svečių

Ūkininkai ir miškininkai skundžiasi, kad bebrai padaro labai daug žalos. Jie žvelgia į medžiotojus, kad šie stipriau sumažintų šių gyvūnų populiaciją. Tačiau medžiotojai sako, kad bebrų medžioklė jiems jau lenda per gerklę. Jie pataria ieškoti kitų kovos būdų. Vienas iš jų - mišinys, kurio sudedamoji dalis - šuns ekskrementai.

Žemdirbiai bei miškininkai skambina pavojaus varpais – bebrai žudo miškus, pasėlius ir pievas. Ūkininkai patiria nemažai nuostolių, kai pastatę užtvankas ir užtvindę nemažus plotus bebrai sukelia dirvos pelkėjimą bei medžių žūtį.

Be to, gyventojai neretai skundžiasi, kad bebrai nugraužia dekoratyvinius medelius, pridaro žalos želdiniams, sugadina sodybos kraštovaizdį. Lietuvoje šių gyvūnų populiacija yra smarkiai išaugusi. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius yra sakęs, kad šiuo metu priskaičiuojama apie 40 tūkstančių bebraviečių, kur kiekvienoje vidutiniškai gyvena po 6 – 7 bebrus.

Žinau atvejį, kai bandė kovoti su bebrų užtvankomis, nuleisdami vamzdį į ją, kad vanduo išbėgtų, tai bebrai kurį laiką vamzdį užkišinėjo, tačiau jį pastoviai atkimšdavo, tai jie keliasdešimt metrų žemiau tiesiog pasistatė naują užtvanką. Užtvankų ardymas yra visiškai neefektyvus būdas ir taip neišnaikinsi bebrų, jeigu jie liko gyvi jie tikrai atsistatys arba tą pačią, arba neapsikentę pasistatys naują.

Mindaugas Vaznonis

GRYNAS.lt aiškinasi, kaip šalies mastu kovojama su bebrais ir kokias priemones gali taikyti paprastas žmogus, norintis apginti savo medžius nuo šių gyvūnų.

Už bebrų padarytą žalą atsako medžiotojai

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad jam problema yra gerai žinoma.

„Teisės aktais yra reglamentuota labai aiškiai, kaip tas problemas spręsti. Už bebrų padarytą žalą, jeigu tai yra medžioklės plotai, pirmiausiai atsako medžiotojai. Jie turi užtikrinti, kad bebrų populiacija butų tokiame lygmenyje, kad nepadarytų žalos ūkininkams, žemės ūkio pasėliams ir miškams. Medžioklės plotų teritorijose yra nustatyta tvarka, kaip galima tą bebrų populiaciją reguliuoti. Iš kitos pusės reikia pasakyti, kad visada reikia ieškoti balanso ir bebrai yra unikali gyvūnų rūšis, jie yra saugomi pagal Europos sąjungos paukščių ir buveinių direktyvą ir apie drastiškus naikinimo metodus negali būti nė kalbos, bet aišku, kad populiacija turi būti tokiam lygmenyje, kad žala būtų minimali“, - sakė V. Vaičiūnas.

Anot jo, kovai su bebrais reikia pasitelkti kelias priemones: „Užtvankų griovimas yra vienas iš efektyviausių būdų. Yra tvarka, kad įvertinamos bebravietės. Perspektyvios bebravietės, kur bebrai gyveno nuo seno ir jie ten nedaro ypatingos žalos užpelkėjusiuose miškuose arba nedaro žalos pasėliams, melioracijos įrenginiams - ten tikslo reguliuoti jų populiaciją nėra. Bet kada bebrai užtvenkia melioracijos griovius, pasėlius ar miškų didesnes teritorijas, natūralu, kad jų kiekį reikia reguliuoti. Ir užtvankų griovimas derinant su leistina pagal taisykles medžiokle, naudojant spąstus ir atitinkamus šunis, yra pats efektyviausias būdas.“

Yra būdų, padėsiančių apsisaugoti

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas teigė, kad yra būdų, kaip gyventojai gali apsisaugoti nuo bebrų padarytos žalos.

„Medžiotojai yra jau labai seniai ir auklėjami, ir verčiami rūšiuoti bebravietes į perspektyvias ir neperspektyvias. Perspektyvios yra senos bebravietės, kur jų poveikis aplinkai jau yra padarytas ir negrįžtamas. Senos bebravietės yra svarbus elementas, daugybė gyvūnų ten randa vietą ir prisiglaudžia šalia bebrų. O neperspektyvios bebravietės yra tos, kurios visiškai šviežiai atsiradusios ir kelia problemas žmonėms: pradedant nuo ūkininkavimo ir baigiant kaimo turizmo sodybose, kai kokius dekoratyvinius medelius nugraužia“, - pasakojo medžiotojas.

Anot jo, įvertinus dabartinį bebrų gausumą, pats efektyviausias būdas yra jų skaičiaus reguliavimas arba, kitaip pasakius, medžiojimas visomis leistinomis priemonėmis ir nustatytu terminu, kuris tikrai yra ilgas - nuo rugpjūčio 1 dienos iki balandžio 15 dienos.

„Bet ten, kur yra galimybė, žemės savininkai galėtų ieškoti ir kitų sprendimo būdų. Yra Lietuvoje ir nežinomos, ir nenaudojamas labai efektyvios priemonės. Galima apsaugoti tuos želdinius, kurie yra vertingi. Tai paprasta ir nesudėtinga: tiesiog elementarus aprišimas jų su viela. Yra ir kita, sudėtingesnė ir brangesnė priemonė – vandens lygio reguliavimas. Problemų kelia aukštas vandens lygis, bebras neturi saiko, jeigu jam leidžia gamtinės sąlygos, jis stato užtvanką, bet tiek vandens jam tikrai nereikia. Jis dažnai gali sėkmingai gyventi esant pusei to vandens lygio. Yra techninės priemonės, įstatant į užtvanką specialios konstrukcijos vamzdį su specialia apsauga, kad nebūtų užkimštas. Ir jis nustato tokį vandens lygį, kuris netrukdo savininkui ir sudaro puikias sąlygas gyventi bebrui“, - teigė E. Tijušas.

Bebrų medžioklė – sunkus darbas

Medžiotojas pripažįsta, kad bebrų medžioklė nėra lengvas malonumas, o greičiau sudėtingas darbas.

„Bebrų populiacija nemažėja. Taip yra dėl to, kad bebras daug kur suranda nepaprastai palankias sąlygas. Lietuvoje dar iš sovietinių laikų paveldo egzistuoja nepaprastai didelis melioracijos kanalų tinklas, dauguma jų dabar yra nebe prižiūrimi, nevalomi, jie apželia bebrui patinkančia augmenija ir sudaro puikias mitybines sąlygas. Dėl to medžiotojams sunku kontroliuoti jų populiaciją, nes vos ne kas žingsnį bebras randa sau rojaus sąlygas“, - sakė E. Tijušas.

Bebrų medžioklės sąlygos labai priklauso ir nuo sezono: „Tą gyvūną sumedžioti nėra lengva, nors tai viso labo tik graužikas. Ypač vasaros laikotarpiu tam nepaprastai trukdo suvešėjusi augmenija. Pavasaris sezonas yra efektyvesnis ir išnaudojamas medžiotojų. Yra įvairūs būdai, tarkime, gaudymas su spąstais, bet jis yra sunkus ir kruopštus, ir daug laiko reikalaujantis. Medžioji ne tik dėl malonumo, o dėl prievolės, kad reikia juos išmedžioti ir gresia žalos atlyginimas. Todėl dažnai tai virsta nebe pomėgiu, o kažkokia prievole, darbu, kuris tikrai nėra lengvas.“

Mano, kad užtvankų ardymas neefektyvus

Gamtininkas, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistas Mindaugas Vaznonis teigia, kad bebrų populiacija dabar stabilizavosi dėl medžioklės.

„Pagrindinė žmonių ir bebrų nesutarimo priežastis yra ta, kad jie mėgsta įsikurti visokiuose melioracijos grioviuose, kurie yra apleisti ir ten auga jauni medeliai. Bebrui jaunas medelis yra skaniausia. Bebras yra tokia rūšis, kuri gali keisti aplinką, taigi žmogui tai netinka ir nepatinka“, - kalbėjo gamtininkas.

Anot jo, bebrų populiacija dabar stabilizavosi, nes medžioklės yra tikrai populiarios ir daug kas tuo užsiima. Tose teritorijose, kur bebrai yra intensyviai medžiojami, jie jaučia, kad nėra saugu ir pasitraukia į miestų pakraščius ar į parkus, kur yra ne medžioklės teritorijos ir jie jaučia, kad ten yra ramiau. Gal dėl to ir kyla ta didesnė priešprieša tarp šių gyvūnų ir žmonių.

„Žinau atvejį, kai bandė kovoti su bebrų užtvankomis, nuleisdami vamzdį į ją, kad vanduo išbėgtų, tai bebrai kurį laiką vamzdį užkišinėjo, tačiau jį pastoviai atkimšdavo, tai jie keliasdešimt metrų žemiau tiesiog pasistatė naują užtvanką. Užtvankų ardymas yra visiškai neefektyvus būdas ir taip neišnaikinsi bebrų, jeigu jie liko gyvi, jie tikrai atsistatys arba tą pačią, arba neapsikentę pasistatys naują“, - sakė M. Vaznonis.

Tą gyvūną sumedžioti nėra lengva, nors tai viso labo tik graužikas. Ypač vasaros laikotarpiu tam nepaprastai trukdo suvešėjusi augmenija. Pavasaris sezonas yra efektyvesnis ir išnaudojamas medžiotojų. Yra įvairūs būdai, tarkime gaudymas su spąstais, bet jis yra sunkus ir kruopštus, ir daug laiko reikalaujantis. Medžioji ne tik dėl malonumo, o dėl prievolės, kad reikia juos išmedžioti ir gresia žalos atlyginimas. Todėl dažnai tai virsta nebe pomėgiu, o kažkokia prievole, darbu, kuris tikrai nėra lengvas.

Eugenijus Tijušas

Paklaustas, kaip žmonėms nuo bebrų apginti savo medžius, gamtininkas teigė, kad yra labai paprastas būdas. Reikia metro aukščio metalinį tinklą aplink medelius aprišti, kad bebras nepasiektų ir jis metalinio tinklo nepragrauš, o medžiai liks sveiki, tačiau yra kita problema: „Jeigu sodyba prie pat vandens telkinio, jie kasa urvus ir jie kada nors įgriūna, tuomet jie vaizdą gadina, reikia juos kažkaip užpylinėti, nežinau, kaip nuo šito apsisaugoti.“

Kovoja ir išradingesnėmis priemonėmis

Daug kas žino įprastas kovos su bebrais priemones – medelius užtverti tinklu, tačiau yra žmonių, kurie į kovą su šiais graužikais stoja ir išradingesnėmis priemonėmis.

GRYNAS.lt anksčiau rašė, kaip moteris, bandydama apsaugoti savo medelius, griebėsi pirmos į galvą atėjusios idėjos – jai brangius medžius ištepė aštriu sojos padažu ir pabarstė pipirų.

Yra ir dar originalesnių priemonių. Yra manančių, kad apsaugai nuo bebrų tinka vienas neįprastas mišinys. Jo receptas paprastas: skystas molis sumaišytas su šuns išmatomis. Šį metodą išbandęs vienas ūkininkas tikino, kad jis veiksmingas.

Pasigamintą skystą masę kas porą savaičių reikėtų tepti bebrų atakuojamus medžius. „Tas kvapas gyvūnui nepatinka, todėl prie medžio jis nesiartina. Tačiau kvapas palengva silpnėja, o kai jo nelieka, vien molis neapsaugo. Tada reikia kamieną nutepti vėl“, - yra sakęs S. Paltanavičius.

Tačiau šiuo darbu visus metus užsiimti netektų. Vasarą teplioti medžių nereikia, nes šiuo metu bebrai medžių negraužia. Dar kiti teigė, kad mišiniui galima naudoti plėšrūnų - vilkų ar lūšių - ekskrementus.