Priežasties ir pasekmės ryšį suvokia ne tik žmonės
Tam, kad išspręstų galvosūkį, Kitty turėjo iššifruoti komplikuotą priežasties-pasekmės ryšį, panašų į tą, kuris nusako, jog ant lubų kabanti lempa užsidegs, paspaudus ant sienos esantį jungiklį. Anksčiau buvo manoma, jog tokiais protiniais sugebėjimais pasižymėjo tik žmonės, tačiau dabar žinoma, jog priežasties ir pasekmės principus supranta ir daugiau gyvūnų, nuo šimpanzių iki žiurkių.
Varnos be abejonės yra paukščių pasaulio Einšteinai, garsėjantys savo gebėjimu pasinaudoti įrankiais ir spręsti sudėtingus galvosūkius. GRYNAS.lt neseniai rašė apie kitą itin sumanią varną vardu 007 (taip pavadintą dėl savo gudrumo): šis gyvūnas gana nesunkiai įkando problemą, kurią norint išspręsti reikėjo atlikti net 8 skirtingus žingsnius.
Atkurta pasakėčia
Ypatingus varnų protinius sugebėjimus pastebėjo dar senovės graikai. Vienoje iš garsiųjų Ezopo pasakėčių ištroškęs varnas, norėdamas pasiekti ąsočio dugne esantį vandenį, pripildo ąsotį akmenukais – vandens lygis pakyla ir paukštis gali atsigaivinti.
Naujas tyrimas, praėjusią savaitę pasirodęs moksliniame žurnale „PLOS ONE“, toliau pratęsia šiuos tyrinėjimus. Šiuo atveju paukščiai turėjo išspręsti dar sudėtingesnį galvosūkį – norint pakelti vandens lygį viename inde akmenukus reikia dėti į kitą indą. To, jog cilindrai iš tiesų buvo sujungti vienas su kitu, paukščiai nematė. Iš šešių Naujosios Kaledonijos varnų išbandžiusių testą tik vienintelė Kitty sugebėjo jį išspręsti. Įdomu tai, jog ji buvo ne daugiau nei 8 mėnesių amžiaus, kai tai atliko pirmą kartą.
Skirtingi gebėjimai – normalu
Varnų specialistas iš Vašingtono universiteto Sietle, JAV Johnas Marzluffas, kuris neprisidėjo prie Kitty tyrimo, sakė, jog tai, kad kai kurie varnų individai sprendžia sudėtingas problemas geriau nei kiti, irgi primena žmones, kurių gebėjimai taip pat skiriasi. „Nenuostabu, jog kai kurie paukščiai yra žvaigždės, o kiti užduotis įsisavina lėčiau – to paties galime tikėtis ir iš vaikų. Tai yra svarbu, nes parodo, jog gebėjimų – sutelkti dėmesį, mokytis – bei talentų įvairovė egzistuoja tarp varnų lygiai kaip ir tarp žmonių“, - sakė mokslininkas.
Žino, ką reiškia šautuvas
Lietuvoje gyvena devynios varninių (lot. Corvidae) rūšys – kuosa, kovas, varna, šarka, kranklys, Sibirinis kėkštas, kėkštas, riešutinė ir juodoji varna Iš jų sumanumu itin pasižymi ir greičiausiai Naujosios Kaledonijos varnoms mažai nusileidžia pilkoji varna (lot. Corvus cornix), kranklys (lot. C. corax) bei šarka (lot. Pica pica). GRYNAS.lt apie varninius paukščius ir jų sumanumą ne kartą yra rašęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Dar įtariau jie sutinka medžiotojus – šie pastebimi už kilometro ir sekami iš tokio atstumo. Tačiau žinokime – krankliai ne tik vengia medžiotojų. Jie supranta, kad šautuvais nešini vyrai eina ne šiaip sau, kad jų grobiu taps kažkuris girios žvėris, vadinasi – kažkas liks ir krankliams. Gana dažnai žiemą sumedžiotas ir bent trumpam paliktas šernas beregint „apdorojamas“ kranklių“, - taip apie kranklių ypatingą sugebėjimą atskirti žmones ir į juos atitinkamai reaguoti rašė gamtininkas .
Pasak ornitologo Juliaus Morkūno, varnos, ypač gyvenančios mieste, yra prisitaikiusios būti išmoningesnės, taip jos išnaudoja visas pasitaikančias galimybes gauti maisto.
„Jos sugeba palaukti, kol kas išmes maisto atliekas į šiukšliadėžę. Tačiau tuomet irgi nepuola į jas stačia galvą, bet, pavyzdžiui, pasiima jas su visu maišeliu – traukia su snapu, tuomet kita koja prispaudžia ir vėl traukia, lyg žmogus virvę trauktų. Atidaryti pakuotes irgi sugeba: jeigu kas palikta valgomo kokioj dėžutėj ar maišelyje, jos ras būdą, kaip tai pasiimti“, - kalbėjo pašnekovas.
Galvosūkį išspręstų
Jo teigimu, pilkosios varnos yra labai lanksčios, prisitaikančios prie kintančios aplinkos. „Nėra jos gal gudresnės nei tos Naujosios Kaledonijos varnos, bet pastarosios ne veltui yra vadinamoji modelinė rūšis – ji yra tyrėjams įdomi, su jomis lengva dirbti, jas laikyti nelaisvėje ir panašiai. Bet mūsų varnos tikrai galėtų sudėlioti kokią dėlionę. Taip pat jos pasiėmusios ten kokį pagaliuką, negalima sakyti, kad naudoja kaip įrankį, bet, pavyzdžiui, gali bandyti ką nors iš vandens išsitraukti, pavyzdžiui, batono gabaliukus, kur antis lesina“, - GRYNAS.lt pasakojo J. Morkūnas.
Pasak ornitologo, kiti paminėtini savo sumanumu išskiriantys Lietuvos paukščiai – tai kranklys ir šarka, kurie kaip ir varnos gyvena arti žmonių. Krankliai laikomi nelaisvėje netgi pradeda mėgdžioti žmonių balsus, išmoksta pasakyti keletą žodžių. Šarkos veikdamos šeimomis dažnai apvalgo lauke laikomus šunis – kelios nukreipia gyvūnų dėmesį, o kitos tuo metu pagriebia palikto ėdalo kąsnelius.
