Salos, kuriose perėjimo metu įsikuria paukščiai, yra ypač svarbios gamtinės teritorijos, kuriose tinkamas sąlygas randa daug saugomų bei nykstančių mūsų krašto sparnuočių. Upių ar vandens telkinių salas perėjimui pasirenka įvairių rūšių žuvėdros, kirai, tilvikiniai paukščiai, antys, o poilsiui jas naudoja neperiantys bei migruojantys kirai, tilvikai, daug ančių rūšių. Tačiau laikui bėgant dėl natūralios sukcesijos smėlio salos apauga aukšta žoline augmenija bei krūmais ir jas paukščiai tiesiog apleidžia. Tokiu atveju jos tampa nebetinkamos paukščių perėjimui ir sparnuočiai būna priversti pasitraukti, ieškoti naujų perimviečių, kurias, deja, ne visada jie randa. Todėl nyksta upinių ir mažųjų žuvėdrų, avocečių, jūršarkių ir kitų paukščių perinčios populiacijos, ramių poilsio vietų neberanda antys, kirai, tilvikai.

Panašus likimas ištiko ir gerai ornitologams žinomas dvi maždaug 0,3 ha dydžio salas Nemuno deltoje, Skirvytės ir Vytinės upės santakoje. Prieš keletą metų natūraliai susiformavusiose upių salose iškart įsikūrė mažosios žuvėdros, jūršarkės, upiniai ir jūriniai kirlikai. Tačiau paskutinius du pavasarius iš eilės susiklosčius neįprastoms gamtinėms sąlygoms pavasarinis ledonešis „nenuskuto" salų paviršiaus taip sudarydamas sąlygas stiprėti ir vystytis žolinei augmenijai, vešėti nendrėms, gerokai ūgtelėti gluosnių ir juodalksnių atžaloms.

Tai pastebėję Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai pranešė Lietuvos ornitologų draugijai (LOD) apie susiklosčiusią situaciją prašydami padėti tvarkant šias išskirtinės gamtosauginės svarbos salas. LOD darbuotojai ir nariai, sureagavę į šį parko direkcijos prašymą, netruko atvykti į pasienyje esančias salas ir pradėti būtinus darbus.

Kadangi salos yra pasienyje su Kaliningrado sritimi, tai darbams buvo privalomas valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas. Tačiau keblumų dėl to nekilo ir darbai buvo pradėti jau rugpjūčio pabaigoje. Salose per kelias dienas buvo visiškai pašalinta aukšta žolinė augmenija bei krūmai. LOD planuoja dar šį rudenį pakartotinai nupjauti atžėlusią žolinę augaliją, kad pavasarį sala būtų visiškai atvira ir joje vėl įsikurtų žuvėdros bei įvairios tilvikų rūšys. Ateityje LOD planuoja tartis su Nemuno deltos regioninio parko direkcija dėl jų nuolatinės priežiūros.