Gena smalsumas

GRYNAS.lt primena, jog šiemet Klaipėdos universiteto teritorijoje esančiame pelėsakalių lizde išsirito penki jaunikliai. Tiek pat čia jų buvo sulaukta ir ankstesniais dvejais projekto vykdymo metais. Ornitologai mano, jog kasmet čia perėti sugrįžta ta pati pelėsakalių pora.

Trys jaunikliai išsirito gegužės 28 d., kitą dieną išsirito ir ketvirtasis. Penktojo, ir paskutiniojo, jauniklio reikėjo palaukti dar beveik savaitę – jis pasaulį išvydo birželio 2 d. Kaip tuomet pasakojo ornitologas Julius Morkūnas, lizde pelėsakalių jaunikliai praleidžia maždaug 28-31 dieną. Juos visą tą laiką maitina, šildo ir kitaip prižiūri tėvai.

J. Morkūnas
Palikti lizdą jie pradės per 2-3 dienas, o gal pirmasis iš inkilo išsiropš jau ir rytoj. Jiems labai maga pasižiūrėti, koks tas pasaulis už inkilo kraštų, kaip atrodo žeme vaikštinėjantys žmonės ar skrendantys kiti paukščiai. Juos jaunikliai lydi išplėtę akis, nes iki tol buvo matę tik savo tėvus.
J. Morkūno teigimu, visi augantys jaunikliai atrodo sveiki, aktyvūs ir žvalūs.
„Jaunikliai pakankamai suaugę, kad atneštą lesalą lestų patys, jie jį patys ir susismulkina. O tik radę laisvą minutę nuo lesimo ar snaudimo, atsitūpę ant inkilo krašto miklina, lavina sparnus“, - ketvirtadienį įvykius lizde komentavo J. Morkūnas.
Pelėsakaliai savo lizde

Anot ornitologo, šių metų pelėsakaliukai jau labai nori palikti lizdą ir tai nutiks jau visai netrukus, todėl transliaciją greičiausiai teks užbaigti jau po trijų, vėliausiai - po penkių dienų. Penktadienio rytą lizde buvo belikę vos du pelėsakaliukai.

​„Šiuo metu jaunikliai susipažįsta su savo sparnų galimybėmis. Jie nebando pakilti, bet per ateinančias artimiausias dvi dienas jau turėtų pakilti ir pirmajam savarankiškam skrydžiui. Kol kas jiems įspūdžių užtenka ir rėplinėjant stogo, pastato fasado dalimis, lietvamzdžiais“, - penktadienį ryte sakė ornitologas.  Jo teigimu, tik laiko klausimas, kada lizdas liks visiškai tuščias. Smalsumas jauniklius gena į platųjį pasaulį dar jiems gerai nemokant valdyti sparnų. Iš inkilo išsiropštę jie slampinėja stogo kraštais ar lietvamzdžiais, o po 2-3 dienų pakyla ir pirmajam skrydžiui.

Palikę lizdą jaunieji pelėsakaliai nuo namų nuklysti toliau bent pirmas keletą dienų neskubės, kai kurie į lizdą sugrįš ir nakvoti, tačiau vėliau ims po truputį gyventi savarankiškai, mokytis medžioklės.

Mama, neradusi vaikų, pasimetė

Prieš dvi savaites pelėsakaliukai patyrė nemažą nuotykį – ornitologai sužiedavo visus penkis jauniklius. „Kiekvienas jauniklis gavo žiedelį su unikaliu kodu. Jaunikliai buvo išmatuoti, išmatuotas sparno ilgis, blauzdos ilgis, uodegos ilgis ir galvos su snapu ilgis, taip pat jaunikliai pasverti, - pasakojo J. Morkūnas. – Tėvai žiedavimui labai neprieštaravo. Aplinkui skraidė pelėsakaliukų mama ir stebėjo visą procesą. Kai jaunikliai tik buvo išimti žiedavimui, ji į inkilą atskrido su lesalu ir truputį pasimetė, kai nerado vaikų. Bet po kelių minučių vaikai su naujais asmens dokumentais jau buvo inkile.“

Citata
Tėvai žiedavimui labai neprieštaravo. Aplinkui skraidė pelėsakaliukų mama ir stebėjo visą procesą. Kai jaunikliai tik buvo išimti žiedavimui, ji į inkilą atskrido su lesalu ir truputį pasimetė, kai nerado vaikų. Bet po kelių minučių vaikai su naujais asmens dokumentais jau buvo inkile.

Pasak ornitologo, šiame lizde jaunikliai žieduojami kasmet nuo projekto pradžios 2012 m.

Tiesioginė pelėsakalių transliacija vykdoma iš inkilo, kuris yra iškeltas Klaipėdos universiteto teritorijoje. Iš viso Klaipėdos regione yra iškelta apie 14 inkilų. „Kituose inkiluose iškeltuose taip pat verda gyvenimas: šiemet pelėsakaliai užėmė dar 3 inkilus, kuriuose sėkmingai perėjo. Inkiluose taip pat buvo sužieduoti jaunikliai, kurių buvo 4, 4 ir 6“, - sakė ornitologas.

Kviečiame prisiminti visą pelėsakalių augimo procesą:

GRYNAS.lt anksčiau rašė, jog didžioji dalis pelėsakalių, perinčių Lietuvoje, atėjus žiemai skrenda į Vakarų Europą ar Šiaurės Afriką. Tiksli lietuviškų pelėsakalių žiemojimo vieta nėra žinoma, nes kol kas sužieduota nedaug paukščių, trūksta informacijos. J. Morkūno teigimu, pelėsakaliai išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, nes mūsų žiemos jiems yra per šaltos, sudėtinga susirasti pakankamai maisto. 

GRYNAS.lt dėkoja Klaipėdos universitetui už galimybę transliuoti pelėsakalių gyvenimą tiesiogiai. Daugiau apie pelėsakalių projektą galima sužinoti ČIA.