Man Miškų instituto mokslo ir mokymo medžioklės plotuose tykojant šernų nutiko keistas dalykas. Po šiltos ir saulėtos rudens dienos atėjo vėsus tylus rudens vakaras – staigiai atšalo. Miške pasigirdo tylus traškesys: kažkoks žvėris tyliai sėlino.
Staiga pasigirdo garsus kaip šūvis triokštelėjimas. Žvėris prunkštelėjo ir išsigandęs nubėgo. Nesupratau, iš kur kilo tas triukšmas. Po medžioklės nuėjau į garso sklidimo vietą ir radau tuščią plastikinį butelį, užsuktą kamšteliu.
Nuo staigių temperatūros pokyčių oro tūris jame staigiai pasikeitė ir jis šovė kaip patranka. Įsivaizduokite, kiek tokių uždelsto veikimo bombų, kurios „šaudo“ kiekvieną rytą-vakarą palikta miškuose ir kaip turi jaustis miško gyventojai, kai kiekvieną akimirką turi tikėtis šūvio?!
Taip pat yra buvę atvejų, kai palikta miške vielos ritė įsipainiojo į tauriojo elnio ragų karūną, o jam per rują galynėjantis su varžovu jų ragai susipynė. Taip ir nugaišo vargšeliai iš bado ir troškulio.
Prasideda grybavimo sezonas, todėl miško lankytojams dar ir dar kartą reikia priminti - nešiukšlinkite!
