„Mūsų rezervato teritorija laikoma viena iš tankiausių Lietuvoje šių paukščių perimviečių. Šiais metais suskaičiuotos devynios poros rezervato teritorijoje ir 1 apsaugos zonoje. Tai beveik nepakitęs kasmetinis perimviečių skaičius. Kiekvienais metais šioje teritorijoje peri 8 - 12 gervių porų. Atrodytų keista, kad migracijų metu matome tūkstančio ar kelių tūkstančių paukščių sankaupas, o vienoje didžiausių šalies perimviečių teritorijoje jų peri vos viena dešimtis.
Gervių porų lizdinės teritorijos yra nutolusios viena nuo kitos maždaug kilometro atstumu ir kurias paukščiai įnirtingai gina nuo savo gentainių. Dar gervių porų pasirinkta vieta lizdui turi būti būtinai apsupta vandens, kuris apsaugo lizde sudėtus kiaušinius, o vėliau ir išsiritusius jauniklius, nuo antžeminių plėšrūnų – lapių, kiaunių, mangutų. Nuo plėšriųjų paukščių gervės dažniausiai lizdus apgina pačios. Tad, kad ir dešimčiai lizdaviečių reikalingi gana didžiuliai užmirkusių miškų ir pelkių plotai.
Dažnai pasitaiko, kad skaičiuotų porų skaičius pasipildo dar viena ar dviem, nes ankstų rytą, prieš išskrisdamaos į mitybos plotus ne visos gervės klykesiu praneša apie savo lizdavietės vietą“ – pasakojo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyriausias inspektorius Saulius Bartminas.
Tradicinėje gervių apskaitoje dalyvavo Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos jaunieji ekologai vadovaujami geografijos mokytojos Eglės Rupšienės bei svečiai iš kitų Lietuvos miestų. Kai kuriems gervių skaičiuotojams ypatingai pasisekė. Pelkėje jie stebėjo ir nufilmavo kurtinio patino tuoktuvių ritualą. Gervių skaičiuoti išvykstama vakarop.
Balsai fiksuojami paryčiui. Vėliau pagal pateiktus duomenys suskaičiuojamos grakštuolės gervės. Retas baleto spektaklis gali prilygti tuoktuviniam gervių šokiui. Bent kartą gyvenime jį vertėtų pamatyti, bent jau ekrane.
Gervės klyksmas. Josvainių miškai, Kėdainių rajonas:
Gervių tuoktuvės Vokietijoje (Diepholzas):
Faktai (Wikipedia.org inf.)
Pilkoji gervė arba gervė (Grus grus) – gervinių (Gruidae) šeimos paukštis.
Paplitimas
Gervės arealas Eurazijoje driekiasi nuo Skandinavijos ir Elbės slėnio vakaruose iki Indigirkos slėnio rytuose. Šiaurinė riba eina Kolos pusiasaliu, tačiau pietinė arealo riba labai sąlyginė ir kintanti.
Pilkosios gervės žiemoja Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Kinijos pietryčiuose.
Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šiuo metu Lietuvoje perinčių porų yra virš tūkstančio. Seniau Lietuvoje gervių būta daug, tačiau prasidėjus masinei melioracijai, pelkių sausinimui šių paukščių perimviečių sumažėjo.
Gausiausios gervių perimvietės išliko didelėse pelkėse – Čepkelių raiste, Žuvinte, Tyrelyje, Artosios pelkėje. Taip pat aptinkamos ir mažesniuose pelkėtuose miškuose. Dalis gervių Lietuvoje neperi, bet tik apsistoja vasarai (jauni, nesubrendę paukščiai). Taip pat čia ilsisi migruojantys paukščiai.
Fiziologija
Pilkoji gervė tai už gandrą didesnis, ilgesnio kaklo ir ilgesnių kojų paukštis. Kūnas šviesiai pilkos spalvos. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai juodi. Skruostai ir kaklo šonai balti. Ant pečių auga lenktos ir garbanotos plunksnos, kurios uždengia uodegą. Pakaušyje plika oda ryškiai raudona. Snapas rusvas. Kojos juodos. Jaunikliai pilkai rusvi.
Suaugę paukščiai sveria 3,9-7 kg. Patinų kūno aukštis 60-66 cm, patelių 54-57 cm.
Elgsena
Gyvena pelkėse, miškų raistuose, tankiuose beržynuose, juodalksnynuose, šlapiose viksvinėse pievose, apleistuose durpynuose.
Gervė – labai baikštus, atsargus paukštis, įsikuria atokiose vietose, toli nuo žmonių. Balsas žemas, primena trimito garsą. Labai gerai girdimas net kelių kilometrų spinduliu ir yra būdingas pelkynų, atokių vietų garsas. Skrisdamos gervės skleidžia griežtus tonus. Išgąsdinta gervė garsiai kurkia.
Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Jį suka iš juodalksnio, beržo šakelių, paparčių, viksvų. Lizdo skersmuo 45-60 cm, gylis iki 3 cm. Deda du kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis (masė 160–170 g).
Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo, jei reikia – gina lizdą. Jaunikliai išsirita gegužės pradžioje. Nuo pat mažumės gerai plaukioja, apsiplunksnuoja per 40-45 dienas. Pradeda skraidyti rugpjūčio pradžioje.
Lietuvoje gervės pasirodo kovo pabaigoje bei balandžio pradžioje, o išskrenda spalio antroje pusėje. Prieš išskrisdamos telkiasi į gausius būrius. Migruojant skrenda ir dieną, ir naktį.
Viešvilės valstybinį gamtinį rezervatą rasite čia:
