Dirvinis vieversys – ištikimiausias mūsų atviro kraštovaizdžio paukštis. Sugrįžę žiemai dar neišėjus, jie išskrenda rudenį iki lapkričio pradžios, taigi, pas mus dažnai praleidžia net aštuonis mėnesius. Kadangi vieversiai žiemoja Europoje, kelionės į „dausas“ trunka neilgai - paukščiai pavasarį pasirodo vos atsivėrus pirmiems snieguotų laukų lopams. Tiesa, besniegę žiemą vieversiai galėtų gyventi ir pas mus, nes jų mityba ne perėjimo ir jauniklių auginimo metu pakinta, jiems nereikia vabzdžių. Ši savybė vieversiams padeda išlikti tada, kai parskridus staiga vėl sugrįžta žiema.
Dirvinis vieversys – viena iš 7 Lietuvoje gyvenančių ar stebėtų vieversių rūšių. Juos virvančius regime visur, net miestų pakraščiuose. Daugelis tiki, kad vieversiai nesustodami gieda visą pavasarį ir vasarą, tačiau tokį reginį matome ten, kur perinčių porų tankumas yra didelis. Ten, kur 1 hektare peri bent 2 poros, vieversiai „pasikeisdami“ gieda visą laiką. Per pavasarį ir vasarą vieversiai išperi ir išaugina 2-3 vadas, tad rūšis turėtų būti gausi.
Deja, visoje Europoje stebimas drastiškas šios rūšies gausos mažėjimas. Svarbiomis tokio proceso priežastimis yra intensyvus žemės ūkis (lizdai ir jaunikliai sunaikinami technikos), nesubalansuotas augalų apsaugos priemonių naudojimas. Ne paskutinėje vietoje, deja, yra šių paukščių medžioklė. Remiantis oficialia statistika, Europoje, 2005 m. duomenimis, buvo sumedžiota 2 523 643 dirviniai vieversiai. Toks paukščių skaičius yra kur kas daugiau, nei visa Lietuvos vieversių populiacija. Beje, kas žino, kiek kartų šis skaičius yra didesnės už pateiktąjį oficialųjį... Vieversiai sugrįžta ir pas mus randa ramybę. Apie juos mes dainuojame, sakmes sekame. Įdomu, kokias pasakas apie vieversius seka aršiausiai juos naikinantys italai, prancūzai, maltiečiai?
Ar šiandien jau galima tikėtis vieversių? Tai, jie jau parskridę – bent jau pirmieji šaukliai. Šių metų vasario 7 d. vieversius Rusnėje matė V. Eigirdas, vasario 10 d. Ventės Rage V. Jusys, o Nemirsetoje – G. Gražulevičius, vasario 11 d. Kaune – M. Karlonas. Žvalgykitės, klausykitės, gal ir jūsiškis vieversiukas jau parlėkė. Juk šiandien jo, Vieversio diena.
GRYNAS.lt primena, kad vieversio diena apipinta senolių išmintimi. Anksčiau žmonės manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas. Manyta, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai.
Jeigu grįžta vėliau, jo giesmelė nelinksma - ,,Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas“. Tą dieną namiškiai ragindavo vaikučius -,,bėkit apie pirkių du roz, tadu galulaukėn ir tekini namo – visus metus būsta graici, kap vyturiukai...“.
Merginos dar ir veidelius tris kartus sniegu prausdavo, kad išsaugotų veido skaistumą. Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“.
Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.
