Vilniaus centre veši pavojingi „užsieniečiai“

Invazinis augalas iš Kaukazo – Sosnovskio barštis - į Lietuvą atkeliavo prieš daugiau kaip pusšimtį metų. Nors visi pripažįsta, kad augalas pavojingas, jam naikinti trūksta pajėgumų - didžiuliais odą deginančiais augalais žaliuoja kaimo vietovių pakelės, slėniai, pievos ir... Vilniaus centras.

Auga Neries pakrantėje

Skaitytojas Mykolas GRYNUI.lt atsiuntė nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kad Sosnovskio barščiai veši Neries pakrantėje prie Mindaugo tilto.

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius atkreipia dėmesį, kad tokioje vietoje augantys Sosnovskio barščiai yra labai pavojingi, nes bet kuris praeinantis žmogus gali juos paliesti, nulaužti šakelę. 

L. Čaplikaitė

Gauname nemažai piliečių skambučių dėl Sosnovskio barščių – pakelėse nemažai yra. Žmonės vežėsi jį dėl grožio kaip dekoratyvinį augalą, kad būtų auginamas soduose, tačiau nežinojo, kokia bėda laukia.

Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Taip pat Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus – gali iššokti vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios ilgai išlieka. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai – jonažolė, rūta.

„Mieste jų naikinimu turi rūpintis miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius ir komunalinės tarnybos. Beje, jie gauna lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, dalį jų gali skirti aplinkos tvarkymui“, - aiškino S. Paltanavičius.

Sostinėje - per 40 tūkst. kvadratinių metrų pavojingų augalų

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė, GRYNAS.lt sakė, kad ministerija sulaukia nemažai priekaištaujančių žmonių skambučių dėl pastebėtų Sosnovskio barščių.

Kažką patarti susirūpinusiems, jos teigimu, sudėtinga, nes iš esmės Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už šių augalų naikinimą. Privačiose žemėse su barščiais turėtų kovoti patys žemių savininkai, viešose erdvėse – savivaldybės.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė teigė, jog tvarką mieste prižiūrinčios įmonės, bendro naudojimo teritorijose barščius privalo nupjauti ne mažiau kaip 3 kartus per sezoną.

Sostinėje šie augalai labiausiai išplitę Verkių seniūnijos ribose. Iš viso mieste priskaičiuojama apie 40 000 m² teritorijų, kuriose auga Sosnovskio barščiai.

Vilniečiai, pastebėję šiuos augalus mieste, prašomi apie tai informuoti Miesto ūkio ir transporto departamentą, galima ir užpildyti užklausą problemų registre, spustelėjus ŠIĄ nuorodą.

Apie Sosnovskio barščiu Neries krantinėje prie Mindaugo tilto savivaldybės specialistai prisipažino, kad nežinojo ir pažadėjo pašalinti.

Kapoti barščius neatsiranda norinčiųjų

„Yra iniciatyvos iš Europos Sąjungos pinigų naikinti Sosnovsko barščius. Ne kartą buvo skelbtas viešasis pirkimas, siekiant nustatyti vykdytojus, kurie galėtų šiuos augalus naikinti pirmiausiai saugomose teritorijose, kur didžiausia žala biologinei įvairovei. Tačiau nepasirodė nė vienas susidomėjęs tokiu darbu. Buvo numatyta nemaža lėšų suma, bet...“, - aiškino Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja L. Čaplikaitė.

L. Čaplikaitė

Augalai yra pavojingi, turi būti naudojamos tam tikros priemonės, nes jie gali nudeginti, alergizuoti ir pan. Valstybiniu mastu praktinių veiksmų šiuo metu nėra vykdoma.

Specialistė pripažįsta, kad bėda dėl šių augalų plitimo - tikrai didelė: „Gauname nemažai piliečių skambučių dėl Sosnovskio barščių – pakelėse jų nemažai yra. Žmonės vežėsi jį dėl grožio kaip dekoratyvinį augalą, kad būtų auginamas soduose, tačiau nežinojo, kokia bėda laukia“.

Paklausta, ką turėtų daryti gyventojai, miesto teritorijose užfiksavę nepageidaujamus augalus, L. Čaplikaitė teigė, kad žmonių iniciatyva skatintina, tačiau reikėtų saugotis augalo sukeliamų alergijų.

„Augalai yra pavojingi, turi būti naudojamos tam tikros priemonės, nes jie gali nudeginti, alergizuoti ir panašiai. Valstybiniu mastu praktinių veiksmų šiuo metu nėra vykdoma, nors neatsisakome, pavyzdžiui, kitais metais vėl skelbti konkursą dėl Sosnovskio barščių naikinimo, gal apimant mažesnes teritorijas, nenuleisime rankų šiuo klausimu. Šiemet gamta sau, laikas eina, nelaukia ir, matyt, dabar jau nebespėsime iš naujo (paskelbti konkurso – red. past.)“, - sakė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja.

Kaip kovoti?

Vilniaus miesto savivaldybės, kodėl pavojingi augalai paliekami žaliuoti specialistų teigimu, Sosnovskio barštis yra vienintelė naikintina augalų rūšis, įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Vien jį nupjovus, augalas nesunyksta, o atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas. Pastaraisiais metais, gausėjant neprižiūrimų laukų, pakelių ir dykviečių, šie augalai nekontroliuojamai išplito beveik visoje Lietuvos teritorijoje.

Rekomenduojama juos naikinti herbicidais, tačiau pvz. Aukštuosius barščius veiksmingai naikina tik sisteminiai glifosatų ir triklopiro grupių (ar lygiaverčiai) herbicidai. Triklopiras nekenkia miglinių šeimos augalams, bet sunaikina dviskilčius augalus, todėl plačiausiai naudojamas glifosatas.

Barščius herbicidais apipurkšti vegetacijos sezono pradžioje, kai lapai pasiekia 20–30 cm aukštį, bet būna ne aukštesni kaip 40–50 cm aukščio. Jeigu augalai aukštesni, juos būtina nušienauti, o herbicidus purkšti tada, kai atžėlę lapai vėl būna 20–30 cm aukščio. Jeigu dalis augalų išlieka, po 30–45 dienų (ne vėliau kaip birželio pirmą dešimtadienį) sąžalyną būtina nupurkšti pakartotinai.

Herbicidų dozės, kurias reikia naudoti, nurodytos ant pakuotės. Purkšti tik esant ramiam ir sausam orui. Herbicidų negalima naudoti saugomose teritorijose ir jų kaimynystėje, vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse.