2011 m. sakuros sužydėjo balandžio pabaigoje, 2012 m. – tik gegužės viduryje. Panašu, kad sakuros „gyvena“ pagal savo ritmą: neskaitant vėlyvo pavasario šiemet jos sužydėjo anksčiau – gegužės pradžioje. Japonijoje sakuros jau žydėjo kovo pabaigoje.
Sakurų sodas Vilniuje įkurtas 2001 m. minint Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos, rezidavusio Kaune ir karo metais išsaugojusio maždaug 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, 100-osios gimimo metinės.
Kasmet vis pasodinama daugiau medelių. Dabar sakurų sode prie Neries jų daugiau kaip 100.
Sode auga šalčiui atspari sibirinė sakura. Ji ne tik gausiai žydi, bet ir rudenį jos lapeliai paraudonuoja.
Kaip užsiauginti sakurą?
Pirmiausia reikia išsirinkti sakuros rūšį. Mūsų žiemos būna gana šaltos, tad reiktų rinktis tokią, kuri būtų atspari kuo didesniems šalčiams. Didesnė dalis rūšių gali iškęsti iki -26 laipsnių šaltį, bet Lietuvoje kartais būna ir dar šalčiau. Kelios šaltesnės žiemos ir sakura pavasarį jums žydės labai negausiai, o kartais augalas ir visai žus.
Žinomas sodininkas Kęstutis Ptakauskas jau daug metų augina bonsai ir sakuras. Savo sode jis turi daug rūšių sakurų ir tikrina, kuri geriausiai tinka mūsų klimatui. Sodininkas vienareikšmiškai tvirtina, kad geriausiai rinktis Prunus Sergenti. „Ši rūšis gali atlaikyti iki -34 laipsnių šaltį. Tai pati tinkamiausia sakuros rūšis Lietuvos klimatui. Augdama mūsų šalies sąlygomis ji ne tik išgyvens, bet ir atrodys gražiausiai, kadangi labai gausiai žydi“, - GRYNAS.lt pasakojo K. Ptakauskas.
P. Sergenti mezga mažas vyšnaites, kurios padės į sodą prišaukti ir įvairių paukščių. Beje, nors vyšnaites valgyti galima ir žmogui, tačiau jos labai mažos ir maistine prasme nevertingos. „Geriau jas palikti paukščiams“, - garsiai mastė K. Ptakauskas. Be to, ši rūšis gana anksti pradeda keisti ir lapų spalvą: lapai tampa raudoni, tamsios bordo spalvos. Taigi, Prunus Sergenti geriausiai parodys metų laikų kaitą: labai anksti pražysta, vasarą į sodą prišaukia paukščius, o rudenį anksti pakeičia spalvą ir praneša apie artėjančią žiemą.
Prunus Sergenti paprastai gyvuoja apie 50 - 80 metų, nors K. Ptakauskui Japonijoje teko matyti ir daug senesnių. „Viena kita „stelmužė“ tarp visų augalų pasitaiko“, - šypsosi jis.
Sakuros nėra lepios ir augintis jas paprasta. Kaip ir kiekvienas augalas ji mėgsta derlingą dirvą, tad jei tik jūsų žemėje tokia - išauginsite jas nesunkiai. Prastesnės žemės savininkai gali nenusiminti – sakuros pas juos taip pat išaugs, tiesiog šiek tiek mažiau žydės. Sodinant sakurą į mažesnio derlingumo žemę, nepatingėkite iškasti platesnę duobę ir pripilkite į ją geros dirbamos žemės arba kokybiško komposto. K. Ptakausko teigimu, jas išauginsite net ir žvyringoje žemėje. Taisyklės tos pačios – platesnė duobė ir papildomas geros žemės ar komposto sluoksnis. Molingą dirvą galima pamaišyti su žvyru, duobės dugne visad galime dėti drenažą. „Smagu ir tai, kad sakuros atsparios taršai, todėl labai gerai auga mieste. Turbūt nevienas vilnietis jau buvo pasigėrėti sakuromis ant Neries kranto“, - kalbėjo pašnekovas.
Genėjimas
Kaip ir visus medžius, taip ir sakuras, reikia genėti. Geriausiai tai daryti pavasarį arba rudenį, nors augalas jums padėkos, jei tai darysite du kartus per metus. „Esu įsitikinęs, kad genėti reikia visada. Pas mus, lietuvius, dar ne visada yra toks įprotis. Būna, matai, prie gatvių prisodina medžių, vėliau neprižiūri. Tad, kai šis užauga, pjauna visą medį ir sodiną naują medelį. O juk galėjo genėti ir medis gyvuotų daug ilgiau ir atrodytų daug geriau“, - įsitikinęs bonsai ir sakuras auginantis sodininkas. Pašnekovas neneigia, kad ir negenimas medis yra gražus. Neapgenėtas būna toks, kokį jį išaugino pati gamta, bet teisingai genamas medis gyvuos ilgiau, atrodys sveikesnis, turės deramą formą sodo kontekste.
Genant – svarbiausia nebijoti. Daugelis pradedančiųjų bijo sužaloti medį, bet nereikėtų pernelyg pergyventi. „Lapuočius auginti tikrai paprasta. Kad ir kaip nupjautumėte, šakos vis tiek ataugs“, - jaunuosius sodininkus drąsina K. Ptaukauskas. Jis ragina nebijoti eksperimentuoti ir stebėti kaip augs šakos po vieno nukarpymo, ar kaip keisis medžio forma nuo kito. Tik nuoširdžiai besimokant galima išmokti tobulai genėti.
Vertėtų nepamiršti, kad genint nupjovus stambesnes šakas, kai susidaro stambesnės žaizdos, neprošal yra jas patepti sodo tepalu. Mažesnės žaizdelės užgis ir be žmogaus pagalbos.
