Nuo 2015 m. vasario mėnesio Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų institutu (PTPI) bei Lietuvos energetikos institutu – pradėjo 2009–2014 m. įgyvendinti projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“.
Projekto tikslas – mažinti biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje. Projekto pagrindiniai uždaviniai numato biologinės įvairovės apsaugai svarbių/jautrių ir konfliktinių vėjo energetikos (VE) plėtros požiūriu teritorijų išskyrimą.
Projekto išskirtinis bruožas yra visos šalies masto paukščių ir šikšnosparnių tyrimai potencialiose VE plėtros teritorijose. Šių tyrimų pagrindu ir bus siūlomos konfliktus mažinančios priemonės bei atitinkamos rekomendacijos, kurios bus aptariamos tiek su gamtosaugos, tiek su VE plėtros sektoriaus atstovais. Paukščių ir šikšnosparnių tyrimus vykdo LOD ir PTPI darbuotojai.
Ornitologai bei šikšnosparnių tyrimų specialistai pažymėjo, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas išaiškinti migruojančių paukščių sankaupas, saugomų paukščių bei šikšnosparnių veisimosi ir maitinimosi teritorijas ar visų rūšių didesnės koncentracijos vietas, pavyzdžiui, kolonijas, maitinimosi ar nakvynės teritorijas. Atskiras dėmesys bus skiriamas išaiškinti plėšriųjų paukščių, kurie yra ypač pažeidžiami vėjo jėgainių, migracijų kelius, jų susitelkimo vietas. Lauko stebėjimai truks vienerius metus ir apims du pavasario, vasaros ir rudens sezonus.
Jau pirmaisiais pavasarinės migracijos ir veisimosi sezonais yra surinkta daug naujos medžiagos apie tikslinių paukščių rūšių ir šikšnosparnių paplitimą, aptiktos ypač retų rūšių naujos radvietės. Ypač daug „atradimų“ atskleidė šikšnosparnių tyrimai. Galimai tai susiję su modernios tyrimų įrangos, kuri šalyje naudojama pirmą kartą, techninėmis galimybėmis.
Projekto metu šikšnosparniai jų maitinimosi vietose, ar potencialiose veisimosi vietose registruojami „Wildlife Acoustics“ detektoriais, kurie naudojami kartu su automatiškai rūšį identifikuojančia programine įranga „Echo Meter Touch“. Tai yra pirmas kartas, kuomet Lietuvoje taikoma moderni šikšnosparnių tyrimo metodika, kuri jau dabar gali būti laikoma proveržiu renkant duomenis apie visų šikšnosparnių rūšių paplitimą ir gausumą šalies mastu.
Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai parodė, jog kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme), kuris Lietuvoje priskirtas griežtai saugomos rūšies kategorijai, ar labai retu vasaros metu laikytas europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus) yra akivaizdžiai plačiau paplitę ir gausesni nei manyta anksčiau.
Per keletą tyrimų mėnesių nustatyti ir kitų rūšių paplitimo šalyje ypatumai. Tačiau didžiausias atradimas yra aptikta nauja Lietuvai šikšnosparnių rūšis – didysis pelėausis (Myotis myotis). Nors rūšis sutinkama Baltarusijoje prie Gardino, Lenkijoje ties Lomža ir Latvijoje, Papės kaimelyje, mūsų šalyje iki šiol ji nebuvo registruota.
Pirmasis du žvėrelius, kurie naujos kartos detektoriumi registruoti po kelis kartus Prienuose (birželio 23) ir Jundeliškėse (Birštono savivaldybėje, liepos 4 d.), aptiko LOD narys Antanas Petraška. Liepos 7 d. ties Užliekiais (Šilutės r.) LOD tarybos narys Vytautas Eigirdas šią rūšį detektoriumi užregistravo trečią kartą. Tuo tarpu LOD sekretoriato darbuotojas Gintaras Riauba dar vieną didžiojo pelėaausio individą liepos 19 d. užregistravo ties Abromiškėmis (Elektrėnų sav.). Pakartotini stebėjimai Prienų ir Birštono savivaldybėje leidžia manyti, jog čia žvėreliai gyvena pastoviai, o keturi aptikimo atvejai įvairiose Lietuvos vietose rodo, jog ši rūšis ne atsitiktinai užklysta, o yra mūsų faunos dalis.
