Žemės drebėjimai Lietuvoje: geologus domina vienas plyšys

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie pietų Europoje vykstančius žemės drebėjimus, kyla klausimas, ar kada nors toks pat likimas gali ištikti ir Lietuvą. Geologai sako, kad tikimybė, jog po lietuvių kojomis pradės drebėti žemė yra maža, bet ji išlieka. Lietuvos teritorijoje taip pat yra vienas tektoninis lūžis, per kurį gali išsiveržti žemės gelmių energija.

Žemės drebėjimai – Lietuvos pašonėje

Žemės drebėjimas yra apibrėžiamas kaip žemės paviršiaus virpesiai, siūbavimas, įvykstantis dėl staigaus energijos atpalaidavimo seisminiame šaltinyje žemės gelmėse – hipocentre. Žemės drebėjimai įvyksta, kai tektoninėms įtampoms viršijus vidines trinties jėgas uolienose įvyksta staigus žemės plutos blokų poslinkis vienas kito atžvilgiu – tuomet išsiskiria didelis kiekis energijos šilumos (uolienos gali lydytis) ir seisminių (akustinių) bangų, kurios sukelia žemės virpesius, pavidalais.

Baltijos šalių regionas ir aplinkinės teritorijos yra laikomos nedidelio seisminio aktyvumo zona, tačiau ir čia yra įvykę apie 40 vidutinio stiprumo žemės drebėjimų. Remiantis istoriniai šaltiniais, vienas pirmųjų dokumentuose užfiksuotų seisminių įvykių datuojamas dar 1616 m.

Stipriausias užfiksuotas žemės drebėjimas regione įvyko Kaliningrado srityje (Rusija) 2004 metų spalio 21 dieną. Lietuvoje tuo metu buvo juntami grunto virpesiai, kurie Klaipėdoje siekė iki 5 balų pagal Richterio skalę, Vilniuje ir Kaune apie 3 balus.

Šį žemės drebėjimą sudarė trys požeminiai smūgiai, kurio pagrindinio smūgio stiprumas siekė 5,2, hipocentras buvo ~15 km gylyje. Žemės drebėjimo Kaliningrade generuotos seisminės bangos buvo juntamos visame Pabaltijyje – Baltijos valstybėse, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei Suomijoje.

Iš istorinių šaltinių žinomi keli netoli Lietuvos sienos įvykę vidutinio stiprumo žemės drebėjimai, pavyzdžiui, 1616 m. Bauskės apylinkėse ir 1908 m. netoli Daugpilio (Latvija) bei Gudogų (Baltarusija). Iš instrumentiškai užregistruotų žemės drebėjimų Rytinėje Baltijos pakrantėje paminėtinas 1976 metais 4,7 M žemės drebėjimas Osmusaarėje (Estija).

Seismologai pažymi, kad maždaug kas kelis dešimtmečius Lietuvą sudrebina seisminės bangos, sukeltos regioninių žemės drebėjimų epicentrų kitose šalyse. 1904 metais Vakarų Lietuvos gyventojai jautė 3-4 balų intensyvumo virpesius, atsklidusius nuo 5,4 magnitudžių stiprumo drebėjimo Oslo fiorde. Čia taip pat buvo juntami Rumunijoje vykę žemės drebėjimai: 1940 m. (7,2 M), 1977 m. (6,1 M), 1986 m.(6,2M), 1990 m. (6,4M).

Jaučiame kaimyninių šalių žemės drebėjimus

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja J. Čyžienė sako, kad Lietuvoje žemės drebėjimai nebuvo fiksuoti. Tačiau tai nereiškia, kad žemė mūsų šalyje niekada nedrebėjo. Mes jausdavome kaimyninėse valstybėse vykusius žemės drebėjimus.

„Oficialiai Lietuvoje žemės drebėjimai nėra fiksuoti. Tačiau per visą geologijos istoriją, be abejo, jie vyko, kadangi apskritai vyko įvairūs geologiniai procesai. Lietuva yra seismiškai neaktyvi zona, todėl stipresni 4-5 magnitudžių drebėjimai gali įvykti kartą per 500 metų. Tokių yra užfiksuota gretimose valstybėse. Prieš 10 metų žemės drebėjimas vyko Kaliningrado srityje. Jis buvo juntamas ir pas mus. Židinys, kur išsikrovė jėga, buvo Kaliningrade, o mus pasiekė tik atgarsis. Tačiau tai mes jutome ganėtinai stipriai“, - sakė pašnekovė.

Tai buvo vienas stipriausių žemės drebėjimų, kurį pajuto Lietuva. Tačiau silpnesnių būta žymiai daugiau. Geologė sakė, kad Lietuvos pašonėje vyko ir daugiau drebėjimų – Švedijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

J. Čyžienė

Pastatų įtrūkimų tikrai gali būti. Viskas priklauso nuo pastatų būklės. Baldai taip pat gan stipriai gali judėti. Aš pati stebėjau ne tokius ir smulkius judesius vykstant Kaliningrado žemės drebėjimui.

Jos teigimu, seismologiniai stebėjimai rodo, kad žemės drebėjimai pasaulyje nei dažnėja, nei retėja – situacija išlieka panaši. „Tektoninės plokštės slenka viena po kita ir tose vietose išsikrauna jėgos. Tačiau žemės drebėjimai pasaulyje įvyksta kiekvieną dieną. O stiprus žemės drebėjimas – 6,5-7 magnitudės – įvyksta kiekvienais metais“, - pasaulines tendencijas atskleidė specialistė.

Kas nutiktų, jei žemės drebėjimas vyktų Lietuvoje?

Pašnekovės manymu, analizuojant istorinius šaltinius galima teigti, kad Lietuvoje galėjo būti jaučiama maždaug 10 kitose šalyse vykusių žemės drebėjimų. J. Čyžienė pridūrė, kad Lietuvoje toks reiškinys yra įmanomas.  „Visada išlieka žemės drebėjimo galimybė. Juk tektoniniai lūžiai vis dėlto egzistuoja ir mūsų teritorijoje. Lūžių vietoje tikrai galėtų įvykti iškrova. Panašių kaip Kaliningrade tikrai galėtų būti“, - sakė pašnekovė.

Kas nutiktų, jei Lietuvoje įvyktų žemės drebėjimas? Pašnekovė aiškino, kad gali judėti baldai ir netgi suskilinėti ar įgriūti pastatai. Labiausiai nukentėtų tie pastatai, kurie yra seniausi ir nusidėvėję.

„Tokie žemės drebėjimai neturėtų griaunamosios jėgos. Tačiau pastatų įtrūkimų tikrai gali būti. Viskas priklauso nuo pastatų būklės. Baldai taip pat gan stipriai gali judėti. Aš pati stebėjau ne tokius ir smulkius judesius vykstant Kaliningrado žemės drebėjimui. Taip pat daug įtakos turi tai, kaip pasiskirsto įtampa, kokiame gylyje vyksta žemės drebėjimas. Daug lemia suvirpinimo šaltinis“, - aiškino J. Čyžienė.

J. Čyžienė

Visada išlieka žemės drebėjimo galimybė. Juk tektoniniai lūžiai vis dėlto egzistuoja ir mūsų teritorijoje. Lūžių vietoje tikrai galėtų įvykti iškrova. Panašių kaip Kaliningrade tikrai galėtų būti.

Pasidomėjus, ar galima prognozuoti, kada Lietuvoje žemė vėl suvirpės, ji teigė, kad tai nuspėti labai sunku. Galima įvardyti tik tas vietas, kuriose yra didžiausia tikimybė įvykti žemės drebėjimui.

„Prognozuoti galime vietas, kur jis gali įvykti, kur yra padidėjusio aktyvumo teritorijos, bet kada įvyks, prognozuoti neįmanoma. Pasakyti, kokio stiprumo bus žemės drebėjimas, irgi neįmanoma. Galima fiksuoti, kas kiek laiko pasikartoja ir iš to daryti tam tikras prielaidas. Tik pagal pasikartojamumą galima prognozuoti“, - dėstė geologė.

Lietuvoje tyrimai pradėti dar visai neseniai

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje seismologiniai stebėjimai pradėti dar visai neseniai. Todėl iš turimų duomenų spręsti nieko negalima. „Deja, mūsų šalies tendencijų prognozuoti negalime, nes seismologiniai stebėjimai pradėti vykdyti visai neseniai. 1999 metais aplink Ignalinos atominę elektrinę buvo įsteigtos keturios seismologinės stotys. Jos buvo steigiamos ne prognozių, bet seisminio saugumo tikslais. Tarnyba įsijungė į tarptautinį tinklą tik po Kaliningrado žemės drebėjimo. 2011-2012 metais pabaigėme įrengti dar dvi plataus diapazono seismines stotis. Įsijungę į tarptautinį tinklą galime stebėti visame pasaulyje vystančių žemės drebėjimų duomenis, galime lyginti, vykdyti monitoringą, kad galėtume laiku sureaguoti“, - tikino direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, geologai žino tas vietas, kur Lietuvoje yra didžiausia žemės drebėjimų tikimybė: „Žinome zonas, kurios yra tektoniškai silpnesnės. Pagrindinis yra Telšių lūžis. Tas lūžis tęsiasi nemažoje teritorijos dalyje. Tai yra geologinė struktūra, per kurią gali išsikrauti įtampos.“

Anot geologės, Telšių lūžis Lietuvoje nėra vienintelis, tačiau jis stambiausias. Apskritai šie lūžiai yra nustatomi geofiziniais tyrimais ir gręžinių duomenimis.

„Jis yra stambiausias nuosėdinėje dangoje. Geologinių tyrimų duomenimis, Telšių lūžis buvo aktyvus iki devono laikotarpio. Dalis lūžių buvo tektoniškai aktyvūs tik proterozojaus laikotarpiu, kiti pasižymėjo aktyvumu ir vėlesniais geologiniais laikotarpiais, todėl yra atsekami ir nuosėdinėje dangoje.“, - sakė J. Čyžienė.

Galiausiai pašnekovė paaiškino, kad žemės virpėjimai Lietuvoje galėtų būti juntami netolygiai. Jei dreba žemė, viename regione tai gali jaustis stipriau, kitame – silpniau. „Žemės drebėjimai gali būti jaučiami skirtingai. Tai priklauso nuo giluminio šaltinio. Arčiau šaltinio jaučiama labiau. Kuo esame arčiau šaltinio, tuo labiau jaučiame. Jeigu žemės drebėjimas įvyktų šalia Vilniaus, sostinės gyventojai jį pajustų labiausiai. Kauniečiai pajustų mažiau“, - teigė J. Čyžienė.