Žiemos apgavystės: kas nutiks neužsnūdusiems ežiams ir barsukams?

Lietuvą jau papuošė balta sniego danga, o išsiilgusiems žiemiško oro sinoptikai pažadėjo nosis pažnaibysiančio šaltuko. Tačiau smulkiems žvėrims ir paukščiams po ilgo šilto periodo atslinkusi žiema - naujas netikėtumas. GRYNAS.lt skaitytojai buvo pastebėję, jog kurmiai ir ežiai nemiega, kai kurie paukščiai neišskrido, o gamtininkas Selemonas Paltanavičius spėliojo, ar žvėrys, suklaidinti šilumos, neims vesti jauniklių.  Tad mokslininkų teiravomės, koks likimas dabar laukia ežių, kitų mažų žvėrelių ir paukščių?

Sunkiausia – žebenkštims ir kiškiams

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro žinduolių specialistas, docentas Alius Ulevičius GRYNAS.lt teigė, kad užsitęsusi pavasarinė žiema miško žvėrelių neskriaudė, o kaip tik atvirkščiai - leido mėgautis jiems tinkamu maistu. Mažiau pasisekė tik tiems, kurie žiemą keičia kailį ir nesnieguotame kraštovaizdyje tampa pastebimesni priešams – t. y. baltiesiems kiškiams, žebenkštims.

„Tiksliai negaliu pasakyti, ar ežiai jau užmigo. Bet jau po trupučiuką užmiega, nes jie yra daugiau vabzdžiaėdžiai, tai jie turėtų anksčiau užmigti arba bent jau būti sulindę žiemoti“, - svarstė A. Ulevičius.

Jo teigimu, ežiai per evoliucijos laikotarpį yra prisitaikę prie klimato, todėl nepaisant to, ar lauke vis dar laikosi šiluma, ar ne, jų organizmas duoda signalą, kada laikas ieškoti slėptuvės ir būti mažiau aktyviems.

„Tie, kurie labai prisitaikę prie baltojo sezono, tai – keičiantys savo kailio spalvą. Paskutiniu metu man teko matyti baltų žebenkščių, kurios iš kažin kur matosi. Plėšrūnams, kurie medžioja – lapėms, pelėdoms – žebenkštys tamsiame fone išsiskiria savo baltumu ir tampa labiau pažeidžiamos. Tas pats ir su baltaisiais kiškiais. Jie pakeičia spalvą, tampa šviesūs, balti ir pilkame fone labai stipriai matosi“, - kalbėjo žinduolių specialistas, pabrėždamas, kad būtent jiems vėluojanti žiema su sniegu gali padaryti daugiausiai žalos.

Žiemą kritusių stirnų neišvengsi

Kitiems miško žvėrims, anot A. Ulevičiaus, sniegas ir šaltis didelių problemų nepridaro. Jeigu žiema neateina laiku ir laikosi šiltesni orai, žvėreliams tiesiog lengviau prieiti prie maisto: „Sakysime, stirnos daugiausiai minta žoliniais augalais. Joms visiškai nesinori šakas kramsnoti. Žolės pilna, žiemkenčiai nepadengti sniegu – joms tik malonumas prasitęsė“, - kalbėjo mokslininkas.

Vėliau prasidedanti nei įprastai žiema vėlina ir pavasario atėjimą. Žinduolių specialistas samprotauja, kad paprastai „žiemos spardymasis būna trumpalaikis“.

„Tai daugiausiai lemia keliaujančios šaltos oro masės, o ne pati saulės situacija, saulės zenitas jau būna žymiai aukščiau, spinduliai būna žymiai kaitresni, tik kad užslenka šaltos oro masės ir neleidžia sniegui ištirpti. Praeitais metais taip buvo, bet po to labai staigiai atšilo. Daugeliui mūsų žinduoliai tai nėra kokia nors tragedija, jie prisitaikę. Sunkiau tik tiems, kurie dabar yra balti“, - dėstė A. Ulevičius.

VU dėstytojas sako, kad žmonės, kurie stengiasi orams atšalus stirnoms pagelbėti, atnešti joms šieno ar kitų gėrybių, elgiasi teisingai.Tiesa, to skubėti daryti nereikėtų, ypač, kol dar nėra sniego. O jau pradėjus tai daryti – reikėtų stirnas maitinti iki pavasario, kai sniegas nutirps.

„Storas sniego sluoksnis stirnoms yra neigiamas dalykas. Antroje žiemos pusėje jos sunkiai išgyvena, - sutiko pašnekovas. - Antroje žiemos pusėje, užėjus ekstremaliems šalčiams, tikrai žmogus turėtų šiek tiek pagelbėti. Tačiau protingai – šieno ar dar kažko padėti, bet toliau nuo namų. Stirnos yra plastiškos – nelabai bijo žmonių, ateina į sodus, atsikasa obuolius, naktimis vaikšto po sodybų kiemus. Aišku, kad dalis stirnų gali per žiemą kristi, tačiau nuo tos realybės niekur nepabėgsi. Ar žmogus padės, ar ne – tokių bus“.

Kodėl barsukas Lietuvoje miega, o Anglijoje ne?

Žinduolių specialisto A. Ulevičiaus teigimu, didžiausią žalą miško žvėrims padaro gamtos ekstremalumai, kai staiga užeina labai dideli šalčiai arba viduržiemį staiga stipriai atšyla.

„Būna taip, kad ateina atodrėkis ir paskui labai stipriai užšąla ir staigiai priverčia daug sniego – užblokuojami žvėrių natūralūs maisto šaltiniai. Tuomet žvėrims tikrai būna kritiška situacija. O šiaip... susiranda jie ką pavalgyti. Kadangi Lietuvoje yra ir kaimiškų sodybų, tai apie jas būna ir šieno, ir sodų. Susiranda ten žvėrys maisto“, - kalbėjo pašnekovas.

Iki Lietuvoje iškrentant pirmajam sniegui, buvo kalbų, kad galbūt šiemet mėgausimės itin šilta ir besniege žiema. Kaip į tokius pokyčius reaguotų miško žvėrys? Ar ežiai ir barsukai neitų žiemos miego? A. Ulevičius sako, kad scenarijus galėtų susiklostyti įvairiai.

Žinduolių specialistas A. Ulevičius

Stirnos yra plastiškos – nelabai bijo žmonių, ateina į sodus, atsikasa obuolius, naktimis vaikšto po sodybų kiemus. Aišku, kad dalis stirnų gali per žiemą kristi, tačiau nuo tos realybės niekur nepabėgsi. Ar žmogus padės, ar ne – tokių bus.

„Yra du pavyzdžiai - barsukas ir usūris šunys, dar kitaip vadinamas mangutas. Mangutas negandas praleidžia įlindęs į savo urvą ir ten miegodamas. Jis yra žymiai jautresnis. Kada temperatūra palyginus aukšta, jis bastosi aplinkui savo urvą, ieškodamas maisto. Barsukas jau nėra aktyvus, įlenda į urvą, užsidaro ir miega, nesvarbu, koks bus oras. Gal jeigu iš rudens bus šilčiau, jis vėliau nueis miegot, bet nuėjusį - vidury žiemos atėję atlydžiai - neveiks“, - pasakoja pašnekovas.

Tiesa, barsuko elgsena priklauso ir nuo geografinės platumos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Kaukaze jie išvis nemiega.

„Ir nieko tokio. Kadangi ten žiemos lengvesnės, jie prasimaitina. Jeigu atšąla, įlenda į urvą, pralaukia tą laikotarpį, bet praktiškai visus metus yra aktyvūs. O pas mus jau jie dažniau užmiega“, - toliau dėstė gamtos mokslų docentas.

Jis sako manantis, kad ir šiemet nesulauksime nemiegančio barsuko, nes orai vis tiek anksčiau ar vėliau atšals ir šie lįs žiemoti į savo urvus. O pavasarį, iškišę nosis iš urvo lauk, barsukai pirma patikrins „ar tikrai nėra skersvėjo, nes savęs aukoti ir būti šaltyje visai nenorės“, taigi išlįs tik tuomet, kai įsitikins, kad pavasaris tikrai sugrįžo.

Paukščiams nevėlu išskristi ir sausį

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vadovas Liutauras Raudonikis, pasiteiravus, ar vėluojanti žiema, nesujaukė paukščių tolimųjų kelionių planų, teigė, kad migruojančios rūšys, atšalus orui, pajėgios išskristi net ir sausį.

„Šiuo metu yra tokia situacija, kad Lietuvoje likę galbūt net daugiau nei įprasta paukščių rūšių. Šį savaitgalį LOD darė žiemojančių vandens paukščių apskaitas ir iš jų matome, kad yra nebūdingų pasilikusių rūšių, nes ežerai nėra užšalę. Paukščiai nepasitraukė piečiau, nes aplinkos sąlygos nulėmė jų paplitimą žiemą. Šiomis dienomis jau artėja šalčiai, vandenys apsitraukė ledu – likę paukščiai pasitrauks piečiau. Tai yra įprastas reiškinys“, - dėstė L. Raudonikis.

Anot jo, šilta žiemos pradžia sudarė geras mitybines sąlygas paukščiams. „Tokia žiema buvo geresnė paukščiams“, - sutiko pašnekovas.

Iki šiol Lietuvoje, Ventės rage buvo užsilikusių netipinių žiemai paukščių – pečialindų, strazdų, ančių, kryklių. Ežeruose vis dar buvo stebimos jūrinės antys, nuodėgulės.

Žinduolių specialistas A. Ulevičius

Kada temperatūra palyginus aukšta, usūrinis šuo bastosi aplinkui savo urvą, ieškodamas maisto. Barsukas jau nėra aktyvus, įlenda į urvą, užsidaro ir miega, nesvarbu, koks bus oras. Gal jeigu iš rudens bus šilčiau, jis vėliau nueis miegot, bet nuėjusį - vidury žiemos atėję atlydžiai jo neveiks.

„Paukščiai yra mobilūs, dauguma rūšių, kurios netipiškai pasilieka, yra migrantai. Jie, atėjus sniego dangai, pasitraukia piečiau. Netgi ir šiaurinių platumų rūšys, pavyzdžiui, pelėdos, labai operatyviai reaguoja į aplinkos pokyčius ir pasitraukia į geresnes sąlygas“, - sakė L. Raudonikis.

LOD vadovas pabrėžia, kad klajojančios paukščių rūšys, kurios žiemoja Lietuvoje, orams atšalus, gali traukti nebūtinai į pietus, o tiesiog rasti geresnes mitybines sąlygas net ir kaimynėje Lenkijoje ar Vokietijoje.

Pašnekovas patarė, kad paukščius norintys lesinti žmonės, tai turėtų daryti tik iškritus sniegui ir atšalus orams. Lesalui reikėtų rinktis ne juodą duoną ir ne sūrius lašinius. Taip pat patariama pradėjus paukščius lesinti, tai nenustoti daryti iki ištirpsant sniegui pavasarį.