Šiuo metu Europos Parlamentui tarptautinė laukinius gyvūnus ginanti organizacija „Born Free“ bei organizacijų koalicija ENDCAP („End captivity“ („Užbaikime laikymą nelaisvėje“) pristato Europos zoologijos sodų tyrimą. Į slaptų tyrėjų akiratį buvo pakliuvę ir penki Lietuvos zoologijos sodai. Praėjusiais metais pristatytas gyvūnų gerovės Lietuvos zoologijos sode, Lietuvos jūrų muziejuje, „Mini Zoo“ netoli Klaipėdos, Grūto parke bei Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre vertinimas nė vieno zoologijos sodo „nepaglostė“.
Tyrėjai rašė apie Europos direktyvų nesilaikymą, neužrakintus, priterštus gyvūnų narvus, prastas jų laikymo sąlygas, skurdžią aplinką – betonines grindis, metalines grotas bei mažą erdvę, kurioje gyvūnai baigia išprotėti iš nuobodulio ir rutinos.
Šiuo metu paskelbtame vaizdo įraše iš Europos zoologijos sodų, užfiksuoti ir Lietuvos zoologijos sodo baltasis lokys Kasparas, ruonis bei juodosios meškos.
Ką daryti? Pasitarkime
Tyrimo duomenis, vos du iš 5 tirtų Lietuvos zoologijos sodų turėjo tam reikiamas licencijas. Pagal teisės aktus, privačioje zoosodo kolekcijoje negali būti daugiau kaip 10 gyvūnų rūšių ir ne daugiau kaip 50 individų. Be to, zoologijos sodu "virstama" jei lankytojai leidžiami daugiau nei 7 dienas per metus.
Europos organizacijos atstovai pastebėjo, kad zoosodai vangiai dalyvauja tarptautinėse veisimo programose arba niekur neskelbia informacijos apie joje dalyvaujančias rūšis. Neretai prie voljerų trūksta elementarios informacijos su gyvūno pavadinimu, jo populiacijos dydžiu.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė teigia, jog nuo tada, kai Lietuvai buvo pristatytos tokios tyrimo išvados praktiškai niekas nepasikeitė, nors ji kreipėsi į atsakingas institucijas prašydama padaryti kelis didelių lėšų nereikalaujančius darbus zoologijos sodo gyventojų aplinkai ir savijautai pagerinti. „Keli zoologijos sodai buvo priversti imtis priemonių, kad užregistruotų save oficialiai zoologijos sodais. Tai bus 2 nauji zoologijos sodai. Ir viskas. Daugiau niekas nepasikeitė“, - teigė B. Kymantaitė.
„Taip, meškinas gyvena prastai“
Tuo tarpu zoologijos sodų ir Aplinkos ministerijos atstovai teigia, jog tyrėjai nebuvo kompetentingi padaryti tokias išvadas, neišsiaiškino zoologijos sodų ar kolekcijų statuso, su niekuo nesitarė ir nepatikrino daugelio faktų. Be to – informacija apie gyvūnų laikymo sąlygas bei stendus ar edukacijos programų stoką – pasenusi.
Tyrimas - neobjektyvus
Šiuo metu jau paruoštas baltojo lokio narvo rekonstrukcijos projektas. Jam tetrūksta lėšų.
Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Raudeliūnienė teigė, jog zoosodo internetiniame puslapyje tikrai galima rasti informacijos ir apie rūšies nykstamumą, populiaciją ir apie tai, kurie gyvūnai dalyvauja tarptautinėse veisimo programose. „Born Free“ organizacijos atstovai tyrime skundėsi išsiuntę zoologijos sodams klausimų anketas ir negavę nė vieno atsakymo. Tačiau V. Raudeliūnienė tikina, kad zoologijos sodas tokios anketos nėra gavęs, tą patį teigia ir kolegos iš kitų zoosodų.
„Manau, kad tame tyrime pateikta informacija nėra tiksli ir objektyvi. Žinoma, mes pripažįstame, kad zoologijos sode kai kurie voljerai atgyvenę ne tik morališkai, bet ir fiziškai. Bet, pavyzdžiui, 2011-aisiais metais išauginome kilniojo erelio jauniklį. Iš 70-ies pasaulio zoologijos sodų, turinčių šitą rūšį, tik 1 ar 2 pavyksta sulaukti šių plėšriųjų paukščių jauniklių. Jeigu veisiasi tokios retos rūšys, vadinasi tikrai sąlygos nėra tokios jau prastos“, - faktais kritiką atrėmė V. Raudeliūnienė.
Zoologijos sodas bus rekonstruojamas iš esmės
Visgi biologė neneigė, kad kai kuriems gyvūnams trūksta erdvės ir todėl jie pradeda bėgioti pirmyn-atgal narvo pakraščiais.
„Lapių tas, sakykime, kompleksas ir kitų plėšrūnų pastatai yra seni. Juos būtina keisti. Bet jau numatyta zoologijos sodo rekonstrukcija ir šiuo metu ruošiame galimybių studiją, kad galėtume parengti detalųjį planą. Zoologijos sodas keisis iš esmės, daug įrengimų bus apskritai perstatyti iš naujo. Taip pat – peržiūrėta rūšių kolekcija. Dar toli gražu ne visi plotai zoologijos sodo teritorijoje yra išnaudoti. Ten būtų galima įrengti šiuolaikinius ir visus standartus atitinkančius voljerus. Baltajam lokiui reikalingas minkštesnis pagrindas. Planuojame vienoje pusėje padaryti sausumos plotą, o priešingoje pusėje – baseiną. Būtina pakeisti ir vidaus patalpas, nes tokiose, kokios dabar yra jos nesiveis, todėl kol kas ir nesiekiame įsigyti antrosios meškos – poros Kasparui. Visko nepavyksta padaryti iškart, kantrybės ir sulauksime,“ - apie grandiozinius planus pasakojo zoologijos sodo vyriausioji biologė.
Tyrėjai neatskyrė tikrųjų zoologijos sodų
Ministerijos atstovas tikina, jog zoologijos sodams reikalavimų išties daug, tačiau vieninteliai 2 tokį statusą turintys zoologijos sodai – esantis Kaune ir Lietuvos jūrų muziejus – daugumą jų tenkina.
„Zoologijos sodams keliama daug reikalavimų – jie turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose, prisidėti prie laukinių gyvūnų apsaugos, užsiimti rūšių veisimu nelaisvėje jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą, skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje. Zoologijos sodų savininkai ir steigėjai privalo gyvūnus įkurdinti tokiomis sąlygomis, kurios atitrinka šių gyvūnų rūšių įkurdinimo biologinius ir apsaugos reikalavimus.
Didžiuma šių reikalavimų yra įvykdyti. Tiesa, kai kada kyla problemų dėl voljerų dydžio ir įrengimo, tačiau tai ne visada galima ištaisyti dėl lėšų stokos. Šiaip ar taip, tačiau registruotų zoologijos sodų voljerai atitinka Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytas normas“, - dėstė Aplinkos ministerijos atstovas S. Paltanavičius.
Daugiausia pylos – Klaipėdos „Mini Zoo“
Europos organizacijos tyrime rašoma, jog 57 proc. netoli Klaipėdos esančio „Mini Zoo“ gyvūnų narvų nėra užrakinti, nėra maždaug 69 proc. rūšių pavadinimų prie narvų. Piktavaliai lankytojai lengvai galėtų paleisti į laisvę tokius plėšrūnus kaip laukinę katę.
Tačiau „Mini Zoo“ savininkas Edvardas Legeckas nebijo jokios kritikos.
„Ta organizacija - „Born Free“ yra visiškai prieš zoologijos sodus. Todėl niekur ir niekados jie neras nieko gero. Jos tikslas yra sukelti triukšmą, ir tiek. Ji tokia „vėjinė“ ir nereikalinga. O kad dėl to išsigando Aplinkos ministerija, tik rodo, kad ji neturi stuburo. Tie zoologijos sodų tyrėjai – kas juos matė? Norėčiau sužinoti to tyrėjo pavardę. Juos lydėjo organizacijos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė ir LGGD pirmininkas Benas Noreikis... - manau šie žmonės nori pakelti savo autoritetą, dergdami kitus lietuvius kolegas,“ - svarstė E. Legeckas.
Edvardas Legeckas mano, kad „Born Free“ tyrėjams terūpėjo sukelti triukšmą, o ar vėliau zoologijos sodas užsidarys, ar sąlygos jame bus gerinamos – neįdomu.
Pusė voljerų jau pakeisti
„Kas yra direktyva – tai rekomendacija ir nereiškia, kad tai privaloma. Kai lietuvių valdžia bijo nesilaikyti nors kokios direktyvos išeina situacija, kad visose Europos šalyse kas nors galima – o Lietuvoje ne. Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – galima laikyti privačias kolekcijas, pirkti ir parduoti gyvūnus. Ten nusperki, grįžti į Lietuvą ir tau sako – ne ne, čia laikyti negalima“, - dar išlikusiomis nuoskaudomis dalijosi „Mini Zoo“ savininkas.
E. Legeckas tikino, kad savo gyvūnais rūpinasi kaip išgalėdamas.
Nors E. Legeckas sutiko, kad zoologijos sodų voljerai ir sąlygos – ne idealios, vyras mano, kad zoologijos sodams, kurie veikia kaip viešosios įstaigos, sudėtinga ką nors pakeisti.
„Manote taip lengva pakeisti tą voljerą? Padarai projektą, tada siunti į Seimą, ten stalčiuose paguli metus laiko – tada jau nebegalioja. Nemeluoju, Kauno zoologijos sodas vien tigro voljero projektui išleido 50 tūkstančių“, - atviravo „Mini Zoo“ savininkas.
Normatyvus viršija kelis kartus
E. Legeckas kritikuoja ir šiuo metu galiojančius normatyvus žvėrių narvams bei voljerams. Žinoma, vyras jų laikosi, tačiau didžiosioms katėms paskiria gerokai didesnį plotą nei reikalaujama.
„Liūtui ar tigrui turi būti 25 kvadratai lauko voljero ir 12 kvadratų vidaus. Kam jam tas vidaus pastatas tokio dydžio? Jie nebijo šalčio ir labiau mėgsta lauką. Patelė niekuomet 12 kvadratų patalpoje neatsivestų gyvų vaikų – vaikščiotų iš kapo į kampą, jai trūktų jaukumo. Tie reikalavimai visiškai nepritaikyti gyvūnų fiziologijai, o visi mes jų laikomės. Gal geriau padaryti 50 – ies kvadratų lauko voljerą ir ne mažiau 5 kvadratų vidaus. Mano visi voljerai 2-3 kartus didesni. Liūtui – 300 kvadratų, dviems liūtams – 200 kvadratų, tigrams taip pat“, - didžiavosi E. Legeckas.
Įspėjamieji ženklai vilioja erzinti gyvūną
Gavęs kritikos dėl lankytojų saugumui kylančio pavojaus vyras tikina, jog perspėjantys ženklai lietuvius veikia priešingai – taip ir maga kyštelti pirštą į plėšrūno narvą.
„Niekas neapdraus nuo nelaimingų atsitikimų. Galėjo tie tikrintojai įkišti pirštą į narvą, ir vėliau su nukąstu vaikščioti rėkdami, kad nesaugu. Prisimenu situaciją: atėjo veterinarė ir paprašė prie miškinio katino prirašyti įspėjamajį užrašą. Emiau ir parašiau: „Piktas katinas“. Ir pradėjo draskyti kas antrą lankytoją. Kodėl? Pats stebėjau situaciją - buvo atvykę kažkokie žemaičiai ir prie narvo šnekasi: „Veiziek, pikts katinas, kas čia daba?“ Kyštelėjo pirštą – tas drykst su letena. „Jėzau, tikrai pikts!“ Paklausėm, kodėl kišo pirštus. Sako - „nepatikėjau, kad piktas.“ Vos nepriėjom iki to, kad būtų reikėję tą katiną užmūryti,“ - komiškai graudžias situacijas prisimena E. Legeckas.
Išliejęs tulžį ant netinkamų normatyvų bei priekabių tyrėjų „Mini Zoo“ savininkas imasi kontraatakos prieš Lietuvos gyvūnų teisių gynėjų asociacijos direktorę Brigitą Kymantaitę.
„Ji turi benamių šunų prieglaudą, ar ne? O, norėčiau paklausti - jos prieglaudoje irgi viskas idealu? Šuns voljeras turėtų būti 2 ant 3-jų metrų. Ar ten visi tokie voljerai? Arba jei tinkamo dydžio voljeras – ar jame vienas šuo, ar penki? Jie patys reikalauja ir kažin, ar patys idealiai gyvena. Nenoriu lįsti į jų reikalus: kažkada pats turėjau šunų prieglaudą ir jaunatviškai tikėjau, kad kas skirs pinigų, bet jei bus tokie įkyrūs, tai pasidomėsiu“, - žadėjo E. Legeckas.
Svarbu ne tik voljero išmatavimai
Su organizacija „Born Free“ bendravusi LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė teigia, jog jos vadovaujama organizacija neleis, kad gyvūnai ir liktų gyventi tokiose sąlygose.
„Padėtis privalo keistis. Mes jau pavargome nuo to „popierizmo“ ir nieko nedarymo gyvūnų atžvilgiu. Europos komisija veterinarijos gydytojams rengia nemokamus mokymus. Nors išsiunčiau informaciją visiems, ką žinojau, į mokamus vykau kartu su vieninteliu kolega iš Kauno zoologjos sodo. Mes nesame linkę rėkti šaukti - „pakeiskite narvus tuoj pat!“, bet norime pamokyti, paaiškinti, kokie yra reikalavimai, o jie tai ignoruoja“, - kalbėjo moteris.
B. Kymantaitė teigė, jog kai kuriems gyvūnams ne tiek svarbus voljero plotas, kiek galimybė pasislėpti, raustis, laipioti ar ką nors pakramtyti.
„Tos elgesio problemos dėl to ir atsiranda. Natūralioje gamtoje jie arba bėga, arba medžioja, gyvena tarp kitų rūšių. Čia – jie uždaryti, atskirti, visiškai neturi ką veikti. Dėl to ir atsiranda lakstymas pirmyn-atgal, siūbavimas – gyvūnai išprotėja tikrąja ta žodžio prasme. Europos Komisija dabar ruošia papildomas rekomendacijas. Žinoma, jos bus neprivalomos, bet situacija turės keistis“, - teigė LGTAO vadovė.
Gali būti nueita iki teismo
Brigita Kymantaitė nusiteikusi ryžtingai – jei situacija nesikeis ir toliau, organizacija pasirengusi kreiptis į Europos Komisijos teismą.
„Irgi imsimės „popierinių“ priemonių, kaip ir valdžios atstovai“, - ironiškai šypsojosi B. Kymantaitė. Moteris mano, jog pirmiausia valdininkai turėtų suregistruoti visas privačias kolekcijas, kur laikomi laukiniai gyvūnai, patikrinti, ar visur jiems užtikrinamos būtinos sąlygos.
„Žmonės pirmiausia prisiperka gyvūnų, o paskui, atėjus zoologijos sodų inspekcijai, verkia, kad nėra pinigų jiems sukurti geras sąlygas. Viskas turėtų būti atvirkščiai – sąlygos patikrinamos iš anksto – ar jos tinkamos gyvūnams atvežti ir gyventi. Lietuvos zoologijos sodai galėtų labiau pasidomėti ne vien išmatavimais, bet gyvūno elgesiu natūralioje gamtoje ir ko jam reikėtų,“ - kalbėjo B. Kymantaitė.
