Iš pradžių barsukai buvo laikomi narve su dviem sklendėmis, viena iš jų buvo dėl atsargos papildomai apsukta viela. Patelė sugebėjo užlipti ir atšauti aukščiau esančią sklendę, prieš tai nuvyniojusi nuo jos vielą. Patinėlis palaikė dureles, kol ši nulipo, ir barsukai paspruko kartu.

Netrukus už bausmę jie gavo didžiulį voljerą storomis betono sienomis.
Brajenas pasakoja kad gyvūnai sugebėjo įlipti į voljere augančius medžius, jie nulinkdavo iki betoninio voljero krašto, o tuomet tik op! - ir galima skuosti skersai visą zoologijos sodą.

Supykęs vyras nugenėjo medžius, kad jų šakos nesiektų voljero kraštų. Ne bėda - barsukai išsikasė visus teritorijoje esančius akmenis, kojomis surideno juos iki sienos, pasilypėjo ir - laisvė!

„Mes išėmėm visus akmenis!“, - niršdamas pasakojo barsukų savinikas.

Netrukus, pirmą valandą nakties vyras išgirdo dūžtantį stiklą. Visi buvo persigandę - kažkas laužiasi į namus! Tai buvo... barsukai. Jie atkakliai lipdė purvą prie voljero sienos. Lipdė tol, kol sugebėjo pasilypėti ir eilinį kartą pabėgti. Na ir tada užėjo į svečius pas savo šeimininką.

Prižiūrėtojų minutėlei pasidėti kastuvai, grėbliai, nukritę šakos, padangos - barsukai panaudojo gausybę įrankių, kad pabėgtų iš savo galingo voljero. Jų šeimininkas vis dar neatrado būdo, kaip žvėrius išlaikyti aptvare nors kelias dienas.