Kaukazo kalnuose, kur giliausią pasaulyje Kruberio – Voronjos urvą šiuo metu tyrinėja Lietuvos ir užsienio speleologai, liūtys ir toliau nesiliauja. Jei artimiausias dvi paras lyti nenustos, dėl jau prasidėjusių potvynių urve ekspediciją teks nutraukti.

Pasak speleologo ir gamtotyrininko Daumanto Liekio, šiuo metu atliekančio mokslinius tyrimus Kruberio – Voronjos urve, po naktį siautusios stiprios liūties kai kuriose urvo vietose jau prasidėjo potvyniai, todėl leistis į urvo gelmes darosi pernelyg pavojinga.

„Šiandien kildami iš 250m gylyje esančio meandro jau matėme liūties padarinius – atsivėrusius vandens krioklius. Baisu ir pagalvoti, kas dėsis didesniame gylyje, jei lietūs ir toliau nesiliaus“, – sakė D. Liekis.

Pasak gamtininko, jei per artimiausias dvi paras stiprios liūtys pasikartos, visiems urve dirbantiems speleologams teks lįsti lauk, nes darbo sąlygos jau dabar labai prastos, o po dar vienos liūties tęsti urvo tyrinėjimą taptų per daug pavojinga.

Kaip prieš ekspediciją teigė lietuvių komandos vadovas Aidas Gudaitis, lietus – didžiausia kliūtis Kruberio – Voronjos urve dirbantiems speleologams, nes tuomet kai kuriose urvo vietose vandens lygis per 15min gali pakilti kelis metrus, todėl ten atsidūrus netinkamu metu pasekmės gali būti tragiškos.

Nors liepos bei rugpjūčio mėnesiais dideli potvyniai šiame urve – itin retas reiškinys, gamtos išdaigų vis dėlto ne visuomet pavyksta išvengti.

Rugpjūčio 3 d. netikėtai buvo nutrūkęs ryšys su speleologais. Tuomet liūtys sugadino ryšių kabelius ir daugiau nei parą urve pasilikę lietuviai neturėjo ryšio su viršuje likusiais kolegomis. Tik pagerėjus orams, pavyko sutaisyti gedimą ir susisiekti su kolegomis. Nei vienas iš speleologų anuomet nenukentėjo.