Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas sako, kad tai pradėta daryti supratus, jog kitaip nebus įmanoma pasiekti savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo centrams keliamų užduočių (didinti rūšiuojamąjį surinkimą iki 80 proc., mažinti aplinkos taršą atliekomis ir sąvartyno dujomis, kuo mažiau didinti atliekų tvarkymo kaštus).
„Kūrėme infrastruktūrą, kuri leistų efektyviausiai ir naudojantis pažangiausia ES patirtimi vykdyti šias užduotis. Tai nebuvo lengva, nes buvome ne tik pirmieji, bet ir vieni – nebuvo ir, reikia pripažinti, iki šiol nėra aiškios valstybės politikos, sisteminio požiūrio, vieningų reikalavimų ir monitoringo, tad kiekvienas regionas priverstas ieškoti savų sprendimų ir mokytis iš savų klaidų.
Remdamiesi tiek savo, tiek kitų šalių patirtimi puikiai supratome, o vėliau ir įsitikinome, kad tai yra neišvengiamas ir būtinas procesas. Nerūšiuojant maisto atliekų namų ūkiuose ir jas išmetant kartu su kitomis atliekomis, prarandami energetiniai ištekliai ir patiriama daug nuostolių, tvarkant kitas atliekas.
Nes maisto ir virtuvės atliekos, patekusios į bet kurių kitų atliekų konteinerius, labai užteršia tas atliekas, jos tampa nebetinkamos tolesniam panaudojimui ar perdirbimui“, – pasakoja A. Reipas.
Ne visi sprendimai pasiteisino
Savivaldybės tokių atliekų surinkimą įgyvendina skirtingai. Pavyzdžiui, Vilniaus gyventojai atskirtas maisto ir virtuvės atliekas bent jau kol kas turės mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, jos turės būti sudėtos į specialų oranžinį maišelį, o, tarkim, Marijampolės regiono savivaldybėse šios rūšies atliekas nutarta rinkti antžeminiais konteineriais.
A. Reipas sako, kad jie taip įvertino, kuris būdas rinkti atliekas geriausias. Išnagrinėjęs įvairių šalių patirtį ARATC priėjo išvados, kad maisto atliekų dėjimas į atskirus maišelius ir vežimas su mišriomis atliekomis yra neefektyvus.
„Tokia sistema naudojasi ne daugiau nei 40 proc. gyventojų, surenkamų atliekų kiekiai nesiekia nė 50 procentų nuo jų susidarymo ir reikia statyti atskirus įrenginius bei įdiegti juose automatinį rūšiavimą pagal maišelių spalvas.
Surenkamų atliekų negalima presuoti ir spausti, nes daug maišelių atsiriša, suplyšta, išteka skysčiai. Tokios atskirtos masės negalima apdoroti abrazyviniais metodais – tik išspausti slėgiu, kad nesusidarytų mikroplastikų. Tad apie 50 proc. visų surinktų maisto ir virtuvės atliekų lieka su maišeliais ir nėra biologiškai apdorojamos, o maišelių su biologinėmis priemaišomis perdirbimas yra neįmanomas arba labai brangus.
Taigi procesas sudėtingas ir neefektyvus nei aplinkosauginiu, nei ekonominiu požiūriu – jis leidžia pasiekti tik 15 proc. biologinių atliekų surinkimą nuo jų susidarymo“, – teigia pašnekovas.
Dėl šių priežasčių ARATC pasirinko kitą kelią – atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą.
„Pirmiausia buvo nupirkti specialūs konteineriai maisto ir virtuvės atliekoms ir išdalinti miestų ir miestelių individualių namų gyventojams. Kartu su konteineriu žmonės gavo ir specialų kibirėlį maisto atliekoms virtuvėje rinkti bei atskirą talpą naudotam aliejui ir riebalams.
Aprūpinus konteineriais individualių namų miestų ir miestelių gyventojus, atskiri konteineriai maisto atliekoms buvo įrengti ir prie daugiabučių namų esančiose konteinerių aikštelėse. Pernai daugiabučių namų gyventojams išdalinti ir specialūs kibirėliai maisto atliekoms virtuvėje rinkti. Atskirų talpų aliejui buvo atsisakyta, nes jos nepasiteisino“, – pasakoja ARATC direktorius.
Tiesiai į kibirėlį maisto ir virtuvės atliekų mesti nerekomenduojama, todėl ARATC siūlė naudoti ir maišelius, tačiau gyventojus ragino nepirkti naujų maišelių, o panaudoti popierinius ar plastikinius maišelius, į kuriuos pakuojami maisto produktai. Apdorojant maisto atliekas plastikiniai maišeliai atskiriami ARATC įrenginiuose specialia technika.
Nuo pat pradžių atskirai gyventojų surinktos maisto atliekos buvo ir renkamos, ir vežamos, ir tvarkomos atskirai – jos nėra maišomos su jokiomis kitomis atliekomis.
„Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plane numatyta užduotis iki 2024 m. aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, Alytaus regione faktiškai jau įgyvendinta. Mes jau renkame maisto ir virtuvės atliekas, kur yra ne mažiau nei 300 namų ūkių.
Likusiose kaimiškose teritorijose maisto atliekos kol kas nėra renkamos dėl kelių priežasčių. Daugelis kaimo gyventojų biologiškai skaidžias atliekas kompostuoja namų ūkiuose, negausius maisto likučius sušeria naminiams gyvūnams, tad maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš nedidelių kaimiškų vietovių šiuo metu nebūtų ekonomiškai pagrįstas. Todėl tai, ko negalima kompostuoti, jiems leidžiama išmesti į MKA konteinerius“, – paaiškina A. Reipas.
Reikia laiko priprasti
A. Reipas sako, kad tam, jog žmonės pradėtų rūšiuoti, reikia nueiti nemenką įtikinėjimo, švietimo ir kontrolės kelią, aiškinant, kad į maisto atliekų konteinerius reikia mesti ne tik tai, kas nesuvalgyta, bet visas atliekas, kurios susidaro virtuvėje, ruošiant maistą – ir popierinius rankšluosčius, popierines servetėles, riebalais ir kitais produktais suteptą popierių, kavos bei arbatos tirščius, kambarinius augalus ir, žinoma, maisto produktų liekanas.
Prisitaikyti prie pokyčių, tikina jis, tikrai reikėjo ir laiko, ir bendravimo, ir švietėjiško darbo, tačiau pastangos pasiteisina: „Esame pastebėję, kad pradėję rūšiuoti maisto atliekas, žmonės pajunta skirtumą, pamato, kad sumažėja išmetamo maisto kiekiai, ir jau nesiliauja rūšiavę.“
„ARATC kontrolieriai nuolat tikrina gyventojų konteinerius ir aptikę juose netinkamai išrūšiuotų atliekų, užklijuoja perspėjimus su užrašu „Netuštinti!“, tad, pavyzdžiui, mišrių atliekų konteineryje radus bulvių lupenų ar apelsinų žievelių, jis netuštinamas – gyventojas turi išrūšiuoti atliekas, kurios išvežamos kito apvažiavimo metu.
Taip pat gyventojams nuolat primenama apie būtinybę ištraukti konteinerius ištuštinimui. Tai nėra malonios, bet efektyvios priemonės. Nors, reikia pripažinti, kad jokios drausminimo priemonės neduos tinkamo efekto, kol gyventojas neturės vidinio nusiteikimo ir motyvacijos rūšiuoti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasirodo, kad daug gyventojų atskirą maisto atliekų surinkimą pasitiko su įsitikinimu: aš viską suvalgau, maisto atliekų neturiu. Tad komunikuojant, sako A. Reipas, labai svarbu akcentuoti, kad tai yra visos maisto gamybos metu susidarančios virtuvės atliekos, o ne tik nesuvalgyto maisto likučiai.
„Pastebėjome, kad žmonės iš tiesų išmeta nedaug nesuvalgyto maisto ar jo produktų. Daug daugiau maisto išmeta įmonės – vežėjams yra tekę išpilti ir pilną konteinerį cepelinų, ir pjaustytos duonos. „Net širdį suspaudžia pamačius“, – sykį prisipažino vienas vairuotojas.
Iš savo patirties galime pasakyti, kad sėkmingam maisto atliekų rūšiavimui labai svarbus yra tinkamas pasiruošimas ir valdžios palaikymas: žmonės turi tikėti rūšiavimu, jo nauda ir matyti, kad tai daro visi“, – pridūrė ARATC direktorius.
Kiekiai išaugo šimtus kartų
Per penkerius metus regione iš gyventojų atskirai surenkamų maisto ir virtuvės atliekų kiekiai išaugo šimtais kartų, sako A. Reipas. 2018 metais buvo surinktos 23 tonos, 2023 m. – 3 tūkst. 592 tonos.
„Pradėjus atskirai rinkti maisto atliekas, kasmet ėmė ženkliai mažėti mišrių atliekų kiekis: vidutiniškai sumažėja 2,5 tūkst. tonų per metus. Pernai jų surinkta beveik 10 tūkst. tonų mažiau nei prieš penkerius metus. Ta pati tendencija pastebima ir surenkant maisto atliekas iš juridinių asmenų. Alytaus regione tai daroma nuo 2021 m.“, – skaičiuoja pašnekovas.
Visos atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos regione apdorojamos sausuoju anaerobiniu būdu ARATC biologinio apdorojimo įrenginiuose, ARATC yra didžiausias maisto atliekų tvarkytojas Lietuvoje.
Per metus juose sutvarkoma daugiau kaip 20 tūkst. tonų maisto atliekų, iš kurių gaminamos biodujos, elektra, o galutinis produktas yra aukštos kokybės kompostas, skirtas dirvožemiui pagerinti. Per šį laikotarpį ARATC pagamina apie 3 mln. kWh elektros energijos – dvigubai daugiau nei reikia visiems įmonės padaliniams, įrenginiams ir technikai.
Maisto atliekas surenka viešųjų pirkimų konkursus laimėję atliekų vežėjai, kuriems yra keliamas reikalavimas turėti tokių atliekų surinkimui ir vežimui pritaikytas transporto priemones. Atliekų surinkimo grafikai yra skelbiami ARATC interneto svetainėje www.aratc.lt, kiekvienų metų pradžioje jie skelbiami regiono žiniasklaidos priemonėse, siunčiami gyventojams kartu su mokėjimo pranešimais.
Delfi primena, kad praėjusiais metais Europos Komisija išplatino pranešimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių komunalinių atliekų tvarkymo tikslų, numatytų Atliekų pagrindų bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo direktyvose įgyvendinimo. Valstybėms narėms, kurios gali nepasiekti nustatytų tikslų, pateiktos rekomendacijos, kaip gerinti atliekų tvarkymo sistemą.
Pagrindinės rekomendacijos Lietuvai susijusios su komunalinių atliekų paruošimo naudoti pakartotinai ir pakuočių pakartotinio naudojimo sistemų skatinimu, rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo sistemos plėtojimu, biologinių ir maisto atliekų apdorojimo pajėgumų plėtra, savivaldybių privalomais rūšiuojamojo atliekų surinkimo tikslais ir atsakomybe už juos finansiškai skatinant ar baudžiant, įvairių visuomenės grupių sąmoningumo ugdymo kampanijų vykdymu. Šių tikslų įgyvendinimo anksčiau ar vėliau turės imtis ir kitos šalies savivaldybės.
