„Žaliąjį indeksą matuojame jau trečią kartą, siekdami geriau suprasti, kaip keičiasi lietuvių požiūris į tvarumą bei kokios priežastys paskatintų juos gyventi tvariau. Pastebime, kad tendencijos keičiasi nežymiai, tačiau bendra kryptis rodo, kad lietuviams tvarumas išlieka svarbus, o kaip pagrindinį apribojimą gyventi ekologiškiau gyventojai ir toliau įvardija dideles tvarių produktų ar paslaugų kainas. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, jog kaina dažnai yra tik viena dedamoji“, – sakė bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.
Kita priežastis, kuri lietuvius paskatintų būti tvaresniais – jei būtų galima tiksliai žinoti, kokią pridėtinę vertę naudodamas produktą ar paslaugą sukuri ir kaip tai prisideda prie aplinkos tausojimo. Tokią priežastį nurodė net 42 proc. respondentų. Tyrimas taip pat parodė, kad lietuviai ekologija ir tvarumu rūpinasi įvairiose srityse, tačiau labiausiai – namuose, vartojant elektrą, perkant maisto ir ne maisto produktus, renkantis transportą.
Nesidomi elektros kilme
Kaip vieną iš papildomų dedamųjų J. Areška nurodė elektros energijos kilmę.
„Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie elektros energiją, viena iš papildomų dedamųjų yra elektros energijos kilmė. Ir nors naujausi tyrimo duomenys vis dar rodo, kad beveik pusė visų atsakiusiųjų, 48 proc., nesidomi, kokią elektrą naudoja namuose – pagamintą iš iškastinio kuro ar iš atsinaujinančių energijos išteklių – jau galime teigti, kad pokytis yra. Dar prieš dvejus metus net 60 proc. apklaustųjų nežinojo ir nesidomėjo energijos kilme“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, tai diktuoja tendenciją, kad gyventojų energetinis raštingumas palaipsniui auga, o ekologija rūpi vis labiau. Nepaisant to, objektyvios priežastys, J. Areškos teigimu, lemia, jog kaina ir toliau apriboja pasirinkimą, ypač vertinant praėjusių metų elektros kainų šuolius.
„Atsižvelgdami į tai siekiame nuolat ieškoti būdų, kaip pasiūlyti žaliąją elektros energiją už tą pačią ar netgi mažesnę kainą. Iš to gimsta ir tokios iniciatyvos kaip Žaliasis penktadienis, kurio pagrindinis tikslas paskatinti verslus per išpardavimus siūlyti tvaresnę produkciją, o privačius klientus investuoti į ilgalaikius ir aplinkai draugiškus sprendimus“, – sakė „Enefit“ atstovas.
Tyrimo duomenimis, jeigu ekologiška energija būtų pigesnė arba kainuotų tiek pat, kiek įprasta energija, ją naudoti pasirinktų apie 59 proc. gyventojų.
Dar apie 24 procentai įvardija, kad būtų linkę rinktis elektrą, pagamintą tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių, jeigu tą energiją jie pasigamintų patys.
Augantį vartotojų susidomėjimą patvirtina ir ESO duomenys: lyginant šiuos ir praėjusius metus gyventojų, pačių gaminančių savo elektros energiją padaugėjo net 158 procentais – nuo 8,3 tūkst. iki 21,6 tūkst. namų ūkių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tvariausias transportas – pėsčiomis
„Enefit“ inicijuotoje apklausoje gyventojų buvo klausiama ir apie asmeninio gyvenimo tvarius įpročius. Pavyzdžiui, kokiu ekologišku transportu naudojasi, kokius produktus dažniau renkasi. Žaliojo indekso tyrimas parodė, kad dažniausi lietuvių elgsenos buityje pavyzdžiai yra atliekų rūšiavimas, elektros taupymas, kompostavimas, vienkartinio plastiko atsisakymas. Rinkdamiesi ne maisto prekes, gyventojai daugiausiai dėmesio kreipia į aukščiausių tvarumo standartų kosmetikos bei higienos priemones, buitinę chemiją. Daržovės, vaisiai, pieno ir mėsos produktai – šios maisto prekės buvo įvardintos kaip pasirenkamos pirmiausiai atsižvelgiant į jų tvarumą.
Apklausa parodė, kad elektromobiliais naudojasi vos 3 procentai apklaustųjų, o hibridiniu transportu – 6 procentai.
„Pokyčiai tvaresnio miesto link nėra greiti, tačiau darbai jau duoda rezultatų. Pavyzdžiui Vilniuje, daugiau nei kitose savivaldybėse, apklaustieji yra linkę judėti viešuoju transportu, taip pat renkasi elektromobilius, dažnas renkasi keliones pėsčiomis. Įdomu ir tai, kad tvarių pasirinkimų kasdienybėje svarbą labiau pabrėžia jaunesni respondentai“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovas Anton Nikitin.
Net 28 proc. gyventojų atsakė, kad aplinkai draugiškų transporto priemonių nesirenka arba renkasi itin retai. Tokia pati dalis respondentų atsakė, kad renkasi vaikščiojimą pėsčiomis dėl taupymo, aplinkos užterštumo mažinimo ir sporto bei judėjimo.
Rezultatas nepasikeitė
Šiemet atliktas tyrimas parodė, kad lietuvių domėjimasis savo aplinka per kelerius metus praktiškai nepasikeitė. Įvertinus visus tyrimo metu nagrinėtus aspektus, bendras Lietuvos Žaliasis indeksas šiais metais siekia 7,4 balus. 2021 metais jis taip pat buvo 7,4, o 2020-iais – 7,5.
„Lietuviams ir toliau rūpi juos supanti aplinka, jie rūpinasi, ką geria, valgo ir kokiu oru kvėpuoja. Tačiau mūsų pasąmonėje vis dar tvarus mitas, kad ekologiškos prekės kainuoja brangiau, o ir sričių, kur galime tobulėti vis dar išlieka. (...) Maži kasdieniai pokyčiai – nuo rūšiavimo iki žalesnės energijos pasirinkimo – netolimoje ateityje gali tapti dideliais žingsniais link tvaresnio, pigesnio ir kokybiškesnio gyvenimo“, – apibendrina „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas J. Areška.
Lietuvos gyventojų apklausą „Enefit“ iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų spalio 18-31 dienomis. Apklausoje dalyvavo tūkstantis 18-74 metų gyventojų iš visos Lietuvos.
