Kokia situacija su oro tarša LNK žurnalistas kalbėjosi su Aplinkos apsaugos agentūros atstove Vilma Bimbaite.
– Kaip tie Naujieji metai sutikti visoje Lietuvoje? Kurie miestai juos sutiko gausiai žėrint fejerverkams, o kurie – atsisakė? Ar ta oro kokybė jau pakankamai gera?
– Situacija įvairi, skirtinguose miestuose fiksavome skirtingą užterštumą. Didžiausios kietųjų dalelių koncentracijos fiksuotos Vilniuje Savanorių prospekte, Kėdainiuose, Jonavoje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Savanoriuose prieš Naujametį turėjome 6 μg/m³, o jau iššaudžius fejerverkus, tą pirmąją naujųjų metų valandą 96 μg/m³.
– Kiek kartų tarša viršija visas normas?
Normų neviršija, tai tik valandinė koncentracija, bet padidėjimas ryškus, daugiau kaip 10 kartų galime sakyti.
– Kaip greitai išsisklaido Naujųjų metų tarša?
– Šiais metais tarša išsisklaidė labai greitai. Didesnės koncentracijos fiksuotos 1-2 valandas, taigi iki 2 val. jau praktiškai visose stotyse oro kokybė jau buvo gera ir teršalų koncentracijos žemos. Pirmą naujų metų dieną oras buvo švarus. Bet, žinoma, kad teršalai niekur nedingsta, atmosferos yra nusodinami ant dirvožemio, į paviršinius vandens telkinius. Čia jau tie teršalai išlieka ilgesnį laiką ir jų poveikis ir florai, ir faunai yra ilgesnis. Aplinkos ore tas efektas yra labai trumpalaikis.
– Pakalbėkime apie tendencijas – kaip buvo anksčiau, kaip yra dabar. Kokios prognozės ateičiai būtent dėl oro taršos?
– Situacija yra gerėjanti. Visi taršos rodikliai rodo, kad tiek kietųjų dalelių, tiek azoto dioksido, tiek kitų teršalų koncentracijos palaipsniui mažėja. Pernai fiksavome tikrai labai mažai kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimo atvejų, sakyčiau, net rekordiškai mažai, tai situacija gerėjanti.
– Džiuginančios naujienos, bet ar tikrai tų fejerverkų Naujųjų metų nakčiai parduodama gerokai mažiau?
– Deja, ne. Statistiko rodo, kad fejerverkų, pavyzdžiui, 2022 m. palyginti su 2021 m. buvo parduota 30 proc. daugiau.
– Jeigu žmonės išsikėlė 2024 m. tikslą keisti gyvenamąją vietą, kuriame Lietuvos mieste patartumėte gyventi, kur švariausias oras yra Lietuvoje?
Švariausias oras yra, be abejo, ne miestuose.
– Turbūt kurortiniuose miestuose?
– Kurortiniuose miestuose piko metu taip pat nėra švarus oras, nes suintensyvėja transportas ir pan. Visų Lietuvos mažesnių miestų problema, neišskiriant kurortų, yra šildymo sezono metu deginamas kuras individualiuose namuose.
Labai skirtingai, nuo sezono priklauso, bet aišku, kuo mažiau gyventojų, kuo mažiau transporto ir taršos šaltinių, taip pat individualių namų, kurie šildosi, tarkim, malkomis, tuo oras yra švaresnis. Ir pačiuose miestuose tai yra ne vienalytis dalykas. Negalim pasakyti, kad visas Vilnius yra užterštas. Centras, prie intensyvaus eismo gatvių – taip, labai didelė tarša, bet miegamuosiuose rajonuose, kur yra mažai taršos šaltinių, ten yra gerokai švaresnis oras. Pavyzdžiui, Lazdynų rajono stotyje taršos rodikliai yra tokie patys kaip Naujojoj Akmenėj.
– Kur žmonės galėtų rasti daugiau informacijos pasitikrinti, kokia yra tarša jų mieste, ten, kur jie gyvena?
Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje yra nuoroda – Oro kokybė šiandien, ten galite matyti informaciją realiu laiku, kas valandą atjauninamą iš mūsų 17-os oro kokybės tyrimų stočių.
Visą reportažą rasite LNK portale:
