GRYNAS.lt redakciją pasiekęs laiškas:
Jau kuris laikas einantys jūron žvejai susiduriame su absurdiška situacija. Žvejai verslininkai turi daugiau nei keturis tūkstančius tonų menkių sugavimo kvotą per metus ir visa spauda mirga straipsniais, kad jie šios kvotos nesugeba išnaudoti.
Šių metų balandžio 6 dieną mėgėjiškos žūklės taryba (MŽPT) prie Aplinkos ministerijos svarstė šį klausimą ir vėl, tik matyt, pamiršo savo pagrindines pareigas ir labiau girdėjo verslininkų godas. Mes, žvejai mėgėjai, verslininkams - kaip rakštis. Taigi, MŽPT dėl daugkartinių žvejų mėgėjų prašymų atšaukti šią nuostatą svarstė šį klausimą ir atsisakė pritarti mėgėjų prašymui padidinti leidžiamą sugauti žuvų kiekį.
Žvejų mėgėjų, einančių jūron, vardu bandau dar kartą pateikti argumentus, kodėl menkių kiekis, pagaunamas meškere jūroje neturėtų būti išvis ribojamas:
1. Verslininkai neišnaudoja savo menkių sugavimo kvotų.
Argumentai, įrodantys mėgėjų sugautus kiekius: Šventosios prieplaukoje telpa ne daugiau 15 laivus atvelkančių priekabų. Realiai ten niekada nebūna daugiau 10, nes toli važiuoti ir smėliu užneštas farvateris. Gadinami sraigtai. Negali išeiti laiveliai su didesne grimzle. Nemirsetoje telpa ne daugiau 10. Karklėje - ne daugiau 7. Iš uosto niekad neišeina daugiau 15-20 laivelių.
Taigi, maksimalus laivelių kiekis iš mūsų pajūrio negali išeiti didesnis nei 50. Realiai jis svyruoja apie 30 mažųjų laivelių išeiginę diena ir apie 10 laivelių darbo diena. Ir čia kalbu apie palankias oro sąlygas. Per metus tokių dienų ne daugiau 15 išeiginių ir dar apie 20-25 darbo dienų. Jei mažajame laivelyje vidutiniškai po 2 žmones - gauname 1800 žvejo dienų per metus. Su žvejais, plaukiančiais didžiaisiais pramoginiais laivais, gausime apie 2000-2500 žvejo dienų per metus. Po 15 kilogramų menkių žvejui = 30...40 tonų menkių per metus.Priminsiu, kad verslininkų kvotos viršija 4000 tonų.
3. Vienas išėjimas jūron vienam žmogui kainuoja apie 100Lt. Kiek kainuoja kelionė iš Vilniaus - kraupu net skaičiuoti. Nuo visų šių sumų mes mokame mokesčius per degalus, žvejybinę įrangą, laivelių techninį aptarnavimą, nakvynes kaimo turizmo sodybose ir t.t. Mokesčių sumos žmogui ir pagautam žuvies kilogramui yra dešimtis ir šimtus kartų didesnės, nei verslininkų sumokami mokesčiai. Jei norite tai riboti - rinksimės Norvegiją, Latviją arbą išvis kitas laisvalaikio formas.
4. Jūroje pilna nelegalių tinklų ir didesnis žvejojančių mėgėjų kiekis drausmina brakonierius.
6. Daugelis mūsų laivelių turime įsirengę naktinės navigacijos žibintus ir norime krantan negrįžti dvi, o kartais ir daugiau dienų. Ir žvejoti. Draudimas skamba: „per vieną žūklę...“. Tai reiškia, kad mums atimama teisė žvejoti kelias paras.
7. Net pačiais kukliausiai paskaičiavimais vienam mėgėjų laiveliui tenka keli šimtai hektarų priekranties teritorijos. Ir jokios įtakos žuvų populiacijai mėgėjų pagaunami kiekiai nedaro ir negali padaryti. Tad kuo grindžiate savo draudimus?
8. Menkės išeiga maksimum 50 proc. Ten yra tik galva ir uodega. Tai reiškia, kad net mūsų, mėgėjų, giminaičiai yra priversti menkę pirkti pas verslininkus. Taigi, tai tik dar vienas faktas kam MŽPT dirba. Priminsiu, kad mums, mėgėjams palankios oro sąlygos būna daugiausia 10-15 dienų per metus.
Man asmeniškai toks įspūdis, kad MŽPT yra tiesiog nekompetentinga ir net neįsivaizduoja, ką galėtų nuveikti savo tiesioginėmis pareigomis - plėsti mėgėjišką žūklę Lietuvoje. Ar nenorėtumėte rūpintis geresnių prieplaukų ir laivelių nusileidimo estakadų įrengimu? O gal vėl teigsite, kad tam nėra pinigų? Jei ir toliau eisite tokiu keliu, kaip lig šiol - jų tuoj bus dar mažiau.
Kad įdėtumėte tiek išmonės pinigų paieškai, kiek dabar įdedate savo absurdiškiems draudimas - ir pinigų, manau, greit atsirastų. Mes, žvejai mėgėjai mielai mokėtume už kokybiškus nusileidimus. Nes dabar laužome laivelius ir rizikuojame gyvybėmis tiesiog pliažuose. Dar ir poilsiautojams trukdome.
Arba ar nenorėtumėte inicijuoti verslininkų kontrolės jūroje? Kaip jau rašiau, ten pilna nelegalių tinklų. Mielai galime tam pasiūlyti savo laivelius. Nieko nekainuos. Tik iniciatyvos reikia, kam ir esate suburti. Arba ar nenorėtumėte daryti žingsnius, kad Mariose neliktų tinklų lašišų migracijos metu, kai mums, mėgėjams, net slieką draudžiama ant kabliuko užkabinti?
Epilogas: Dabar verslininkų kvotų ir mėgėjų apribojimų administravimas iš Aplinkos ministerijos perduotas žemės ūkio ministerijai. Visai nenuostabu, kad pastarosios klerkai mažai susigaudo situacijoje. O ir ne jų darbas inicijuoti pakeitimus. Tačiau tai Jūsų darbas, mielieji iš MŽPT. Ir labai pikta ir nenormalu, kad dirbate ne mėgėjams, bet prieš mėgėjus.
Atsako Antanas Kontautas, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkas
„Reikia suvokti, kas tai yra mėgėjiška žvejyba. Jei jau kalbame apie meškeriojimą – tai ne ta žvejyba, kurios tikslas pasigauti kuo daugiau žuvies. Iš tiesų tai yra tam tikra laisvalaikio forma. Žvejų mėgėjų laimikiai visame pasaulyje yra gana sunkiai apskaičiuojami. Bet žvejų yra daug, tad ir jų laimikiai žuvies ištekliams daro visai nemažą įtaką. Todėl ir jų sugavimai praktiškai visame pasaulyje ribojami.
Kadangi esu ir mėgėjų žūklės plėtros tarybos pirmininkas, tai galvoju, kad aš nežinočiau ką daryti su 15 kilogramų žuvies. Na darbar Jūs, po žūklės grįžtat, ką jūs su tiek darysit?
Mano šeimai užtenka vienos kilograminės menkės ir galime pasigaminti labai skanų patiekalą. O kur likusius 14 kilogramų dėt? Tai arba pardavinėji – kas yra verslas, arba dalini už dyką, bet tai irgi savotiškas verslas, nes vis tiek kažką greičiausiai už tai gauni.
Tai ir atsakymas, kodėl ta žvejyba ribojama. Juolab, kad vidaus vandenyse sugavimai dar labiau ribojami – iki 5 kilogramų. Šiuo atveju, 15 kilogramų – pakankamai daug.
Žvejas sako, kad iš menkės išeina tik galva ir uodega? Na, jūs galit pabandyt nusipirkiti menkę neskrostą, nuimti galvą ir tada pasverti. Bus tikrai daugiau, nei 50 proc. pirminio svorio.
Didesniais kiekiais nori gaudyti tie, kurie su laiveliais plaukia į jūrą, tuomet tos išlaidos nemažos.
Tą patį darė (traukė kuo daugiau žuvies, - red. past.) lietuviai Norvegijoje, bet norvegai pamatė, kas darosi, ir taip pat įvedė apribojimus. Ten galima turėti ne daugiau 15 kilogramų žuvies filė. Tai yra kiek daugiau, nei 15 kilogramų pačių žuvų, tačiau pagalvokite, kiek norvegai turi jūros.
Ir jei jus kur nors žvejyboje Norvegijoje sustabdytų, su didesniu kiekiu, laukia labai nemažos baudos“
