19 metų šiukšliavežę vairuojantis vyras: anksčiau įsidarbinti į tokias pareigas buvo nelengva

Jau 40 metų vilnietis Antonas Mackevič nepaleidžia iš rankų vairo. Iš pradžių skersai išilgai išmaišė Vilnių su taksi automobiliu. Dabar kas rytą tvirtai įsikimba į šiukšliavežės vairą ir jau 5 val. ryto su dviem pagalbininkais darda rinkti sostinės gyventojų šiukšlių. Ir taip – 19 metų.

Atliekų tvarkymo bendrovėje „Ecoservice“ Antonas dirba nuo pat jos įsikūrimo.Balandžio 15 d. bendrovė mini 19 metų sukaktį. Tiek pat čia išdirbo ir Antonas - vienintelis nuo pat įmonės įsikūrimo čia plušantis darbuotojas.

Antonas Mackevič

Anksčiau tekdavo konteinerį traukti prie mašinos, nuleisti lopetą, ant jos sukrauti šiukšles, pakelti į mašiną ir viską iškrauti rankomis. Ne pats maloniausias užsiėmimas.

„Taip lengviau suskaičiuoti darbo stažą“, – šmaikštauja vyras.
Beje, prieš porą dešimtmečių įsidarbinti šiukšliavežės vairuotoju buvo ne taip jau lengva. Ši profesija laikyta prestižine, todėl pretendentų į ją netrūko.

Spėdavo aptarnauti visus vilniečius

Prieš 19 metų „Ecoservice“ įsidarbinęs Antonas buvo ne tik pirmasis, bet ir tuo metu vienintelis bendrovės vairuotojas. Kaip prisimena pašnekovas, tuo metu įmonės techninį parką sudarė tik viena šiukšliavežė (dabar vilniečius aptarnauja 23 šiukšliavežės).Jos pakakdavo visiems su bendrove sutartis pasirašiusiems gyventojams sostinėje aptarnauti.

Šiandien Antonui tenka apsiriboti keliais rajonais – Pašilaičiais, Justiniškėmis, Viršuliškėmis, ketvirtadieniais į jo maršrutą įtraukiamos ir atokesnės Vilniaus apskrities vietovės.

„Anksčiau darbo buvo mažiau, bet dirbom kur kas sunkiau“, – ankstesnę patirtį prisimena Antonas. Tais laikais, anot jo, šiukšliavežės negalėjo pasigirti nei konteinerių kėlimo įrenginiais, nei kitomis šiuolaikinėmis technologijomis, palengvinančiomis darbą. Tekdavo darbuotis rankomis.

„Dabar konteinerį iš karto pakrauni į presą, išverti į mašiną ir viskas.Viens, du, trys ir darbas baigtas. O anksčiau tekdavo konteinerį traukti prie mašinos, nuleisti lopetą, ant jos sukrauti šiukšles, pakelti į mašiną ir viską iškrauti rankomis. Ne pats maloniausias užsiėmimas”, – prisimena „Ecoservice” darbuotojas.

Antonas Mackevič

Tačiau prie šito darbo reikia priprasti, kaip ir prie kiekvieno darbo. Jei tik galvoji apie tai, kaip smirda, bijai kokį popiergalį pakelti, išsitepti, tada toks darbas – ne tau.

Galvos skausmas – užstatyti kiemai

Tiesa, traukti konteinerius artyn prie šiukšliavežės tenka ir šiandien. Vis dažniau ir vis toliau. Kartais ir per 100 metrų. Mat dėl automobilių gausos – šiandien neretai viena šeima turi 2-3 automobilius – privažiuoti prie pat konteinerio ar namo šachtos pavyksta vis rečiau. 

Užstatyti kiemai ir nuo automobilių gausos siaurėjančios gatvės – didžiausias Antono galvos skausmas.Šiukšliavežę tenka statytis atokiau ir traukti konteinerį per visą kiemą. Lyg ir nepriklausytų toks darbas vairuotojui pagal pareigybę, bet kaip nepadėsi šiukšlių krovėjams, kai šie suplūkę tempia 200-300 kilogramų sveriančią dėžę. Per dieną tokį darbą reikia kartoti 300 ir daugiau kartų.

Bet sunkiu darbu Antonas nesiskundžia. Anot jo, šis einasi kaip iš pypkės, kai jo imasi susidirbusi komanda: „Jei krovėjai išmano savo darbą, susitvarkom greičiau. Jiems trumpiau užtrunka susiorientuoti, apsiskaičiuoti kaip kas, pasiruošti“. 

Visai kas kita yra dirbti su naujai įsidarbinusiais šiukšlių krovėjais. Pasitaiko atvejų, pasakoja Antonas, kad visą dieną apmokai naujokus, padedi įsivažiuoti, o jie kitą dieną taip ir nepasirodo. Matyt, išsigandę nelengvo darbo.

„Tačiau prie šito darbo reikia priprasti, kaip ir prie kiekvieno darbo. Jei tik galvoji apie tai, kaip smirda, bijai kokį popiergalį pakelti, išsitepti, tada toks darbas – ne tau“, – įsitikinęs šiukšliavežės vairuotojas.

Antonas neslepia, kad ir pačiam iš pradžių buvo nelengva, ypač, kai šiukšles tekdavo iškrauti rankomis. Be to, ir apie dušus darbo vietoje prieš 20 metų galėjai tik svajoti. Dabar vyras tik šypsos, prisiminęs, kaip grįžusį namo žmona jį vadindavo „šiukšlių karalium“. 

„Senokai jau taip jau nevadina“, – tarsteli vairuotojas.

Antonas: jei nemylėčiau savo darbo, nedirbčiau

Per devyniolika metų į Antoną kreipėsi ne vienas gyventojas, netyčia su šiukšlėmis išmetęs visiškai naują daiktą, dokumentus, ar net piniginę. Ne taip seniai, pasakoja vyras, atvažiavęs į Medeinos gatvę sutiko prie konteinerio verkiančią moteriškę.

„Vyrai, sako, ar galit palikti šitą konteineriuką? Vėliau jį paimti? Kas atsitiko? – klausiu. Pasirodo, vaikai netyčia su šiukšlėmis išmetė ir piniginę. O konteineris pilnut pilnutėlis. Tačiau ko nepasitaiko. Išpylėm šiukšles į šachtą ir palikom ją ieškoti. Grįžę po valandos viską sutvarkėm. Moters jau neberadom, greičiausiai surado, ko ieškojusi“, – viena iš laimingai pasibaigusių istorijų dalinasi vilnietis.

Antonas džiaugiasi, kad gyventojai šiais laikais tvarkingesni: mažiau šiukšlina, stengiasi daugiau rūšiuoti. Tačiau, kaip ir visur, pasitaiko įvairių žmonių. 

„Žiūrėk, ištraukei konteinerį, dar nespėjai jo atgal įstatyti, o žmonės, net nepasižiūrėję, ar yra dėžė, jau meta šiukšles. Pastatai konteinerį atgal ir eini tvarkyti šachtos“, – pasakoja Antonas.

Pasitaiko ir atvejų, kai gyventojai įvairias statybines medžiagas, plytas meta į šachtą iš 10-12 aukšto. Taip konteineriuose pramušdami didžiausias skyles. Antonas prisipažįsta vis dar negalintis ramiai reaguoti į tokį atsainumą.

Paklaustas, ko reikėtų, norint dirbti šiukšliavežės vairuotoju, vyras ilgai negalvojęs atsako: „priprasti“.

Prie savo dienotvarkės, nepaisant to, kad ji prasideda 4 val. ryto, įpratęs Antonas vis dar spindinčiomis akimis gali pasakyti, kad myli savo darbą: „Kaip kitaip. Jei nemylėčiau savo darbo, tai ir nedirbčiau“.