- Mėlynės sveika akims. Dėl natūralių pigmentų antocianų mėlynės teigiamai veikia regėjimą, stiprina akies tinklainės funkcijas.

- Sveika širdžiai ir kraujagyslėms. Mėlynės padeda palaikyti normalų riebalų kiekį kraujyje, didina „gerojo“ ir mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį bei trigliceridų koncentraciją kraujyje. Be to, stiprina ir praturtina deguonimi kraujagysles.

- Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Mėlynės yra vienos iš daugelio uogų, kurios padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje.

- Naudingoms smegenims. Pastebėta, kad pagyvenę žmonės, kurie kasdien valgydavo mėlynių, turėjo geresnę atmintį, ilgiau išliko aštraus proto.

- Gali padėti išvengti vėžinių susirgimų, ypač krūties, žarnų ir stemplės.

- Padeda išvengti šlapimo takų infekcijų. Mėlynių uogose yra arbutino, medžiagos, kuri slopina bakterijų dauginimąsi ir dezinfekuoja šlapimo takus.

- Mėlynių turėtų daugiau valgyti tie, kurie norėti turėti skaisčią odą. Sauja mėlynių kasdien gali padėti išvengti spuogų, raukšlių ar celiulito.

- Mėlynes geriausia valgyti vienas, o ne su pieno produktais. Pastarieji produktai sumažina uogų veiksmingumą ir gydomąsias galias.

Faktai (wikipedia.org inf.)

Mėlynės

Mėlynė (Vaccinium myrtillus) – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas.

Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai ovališki, nusmailėjusia viršūne, trumpakočiai, smulkiai dantytais kraštais. Puskrūmokšnis, išgyvenantis apie 30 metų. Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės išlieka žalios, minkštos ir žiemą gali apšalti. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis.

Pavieniai rutuliški žiedai išauga ant trumpų kotelių. Taurelė priaugusi prie mezginės, vos įžiūrima. Vainikėlis rausvas, suaugtinis, pūstas, išlikusi viršūninė anga su trumpomis, bukomis skiautėmis. Mėlynė pražysta gegužės pradžioje, intensyviausias žydėjimas iki birželio vidurio, vėliau iki rudens galima rasti pavienių žiedų. Vaisiai – rutuliškos, tamsiai mėlynos, su apnaša uogos. Jos prinoksta liepos pradžioje ir laikosi iki rugsėjo.

Auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose. Žieduose yra nektaro. Visa žolė turį gydomųjų medžiagų, ypač vertingos uogos. Jose randama įvairių, žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams ir kosmetikoje.

Mėlynė turi įtakos dirvodarai – gamina rūgštų humusą, skatina jaurėjimą. Mėlynių sąžalynuose slapstosi ir minta kai kurie miško paukščiai ir gyvūnai, juose rasta apie du šimtus rūšių įvairių vabzdžių, daugiausia naudingų.

Lietuvoje gausi, ypač Aukštaitijos ir Dzūkijos miškuose. Vidutinis derlingumas 700 kg/ha. Rastos 3 formos:

Juodauogė mėlynė (Vaccinium myrtillus var. epruinosum) - uogos blizgančios, be apnašo;

Baltauogė mėlynė (Vaccinium myrtillus var. leucocarpum) - uogos gelsvai baltos;

Rausvauogė mėlynė (Vaccinium myrtillus var. roseolo-vioalaceum) - uogos violetiškai rausvos