Tuo metu, kai buvo laužomos ietys dėl naujosios Vyriausybės sudarymo, Seimas pradėjo įprastą darbą priiminėti įstatymus. Į gruodžio 6 d. darbotvarkę pateko ir ilgai ūkininkų lauktas Pluoštinių kanapių įstatymo projektas. Seimo nariai be ilgo draskymosi nedidele balsų dauguma po pateikimo jam pritarė. Būsimasis teisės aktas dar turės išlaikyti tvirtumo bandymus Seimo komitetuose, tik tada, matyt, jau pavasario sesijoje, laikys galutinį egzaminą.

Teisus Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas sakydamas, kad iki šiol būdavo priiminėjama daug blogai parengtų, net Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų. Tačiau nepaminėjo kitos buvusios tendencijos – nepateisinamo vilkinimo priimti gerus, žmonėms reikalingus įstatymus. Ryškiausias tokio vilkinimo pavyzdys – Pluoštinių kanapių įstatymo projekto bei Narkotinių ir psichotrofinių medžiagų kontrolės įstatymo poros straipsnių pakeitimo priėmimas. Per praėjusio Seimo kadenciją dėl šių dokumentų dukart buvo karštai ginčijamasi ir juos vis atmesdavo.

Atrodė, trečias kartas nemeluos. Š.m. liepos mėn. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos dar kartą patobulintiems projektams, pagal kuriuos Lietuvoje būtų leidžiama auginti pluoštines kanapes. „Tai norma, kurią turime ratifikuoti. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – ji yra ratifikuota, pluoštinės kanapės auginamos. Jokių neigiamų poveikių, susijusių su narkomanija, nepastebėta“,- sakė žemės ūkio ministras konservatorius K. Starkevičius. Jam pritarė teisingumo ministras liberalas R. Šimašius, teigdamas: „Labai jau Lietuvoje įprasta gyventi baimės ir savo susikurtų baubų šešėlyje. Džiaugiuosi, kad ministerija, nepaisydama tų dažnai skleidžiamų baubų, pateikė įstatymo projektą, kuriam Vyriausybė pritarė. Tikiuosi, Seimas neišsigąs ir priims sprendimą patvirtinti tą įstatymą“.
Antanas Anskaitis

Po Vyriausybės palaiminimo dokumentai nukeliavo į Seimą, buvo įtraukti į rugsėjo 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę ir...išvakarėse be jokio paaiškinimo išbraukti. Taigi trečią kartą buvusio Seimo vadovų valią suparalyžiavo baubas.

Sunku tiksliai atsakyti, kokios to paralyžiaus priežastys. Gal jas bent kiek padės atsekti trumpas žvilgsnis į praeitį. Narkotinių ir psichotrofinių medžiagų kontrolės įstatymas buvo priimtas 1998 m. sausio 8 d. Seimui vadovaujant konservatoriams. Įstatymo 7 str. skelbė: „Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius“. 2002 m. gruodžio 10 d., jau valdant kairiajai daugumai, tas įstatymas buvo tikslinamas, bet minėtas straipsnis liko nepakeistas, nors buvo siūlymų jį tobulinti, nesuversti į vieną krūvą narkotinių kanapių su pluoštinėmis, paprastų aguonų su opijinėmis. Laimėjo griežtų draudimų, arba lietuviškų talibų atstovai. Taigi jau tuoj 15 metų galioja „sausas įstatymas“, paniekinęs šimtmečių tradiciją, kai kiekvienas valstietis siūlams, virvėms ir spirgienei augindavo po keletą arų kanapių. Ta tradicija nenutrūko net tarybmečiu. O kolektyvinių sodų nariams dargi buvo rekomenduojama, kad amarai nepultų jaunų obelaičių, aplink jas pasėti po pora kanapių.

A. Anskaitis
Tačiau kol nepakeista Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pora straipsnių, kol nepriimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, bankai neteikia paskolų. Taigi iki šiol pluoštinių kanapių auginimo entuziastai skriaudžiami dvigubai, negauna už pasėlius išmokų, o be paskolų negali sėkmingai plėtoti naujos rūšies verslo.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovų aiškinimo, „absoliutaus draudimo režimą“, atsiradusį nepriklausomoje Lietuvoje, gina ir saugo 7 respublikinės žinybos, tarp jų du departamentai, ir dar 60 savivaldybių atitinkami pareigūnai. Suprantama, visiems reikia gyventi, dirbti ir užsidirbti, arba bent pasirodyti, kad dirba.

Tačiau kai daug auklių, vaikas auga kreiva nosimi. Vasarą viena kovotoja su narkotikais, pamačiusi Panevėžio pakraštyje žydintį aguonų lauką, garsiai piktinosi, kodėl nenaikinami pavojingi augalai. Tik nekilo noro aktyvistei pasidomėti, kad ten saulės spinduliais džiaugėsi laukinės aguonėlės-birulės, kurios dykvietėse pačios pasisėja, pačios išbyra, paukštelius pamaitina. Gyvenimo paradoksas: kietos aguonų priešininkės kažkodėl su malonumu kerta bandeles su lenkiškomis ar latviškomis aguonomis, visokius šimtalapius, o šventą vakarą ir kūčiukus.

Dar didesnį „principingumą“ parodė Seimo narė Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, prieš porą mėnesių perskaičiusi reklamą, kad pradėti gaminti saldainiai su kanapių sėklomis. Rėžė raštus departamentui, Vyriausybei, reikalaudama, kad atsakingos institucijos „sustabdytų prekybą šiuo produktu ir nubaustų atsakingus asmenis“. Išties kraujo keršto vertas reikalavimas. Gerai dar kad karingoji kanapių žinovė, brendusi ant Kauno asfalto, nenuėjo į ekologinių produktų parduotuvę, tarkim, sostinės Antakalnio rajone esančią. Pamačiusi ten laisvai pardavinėjamus vokiškus, austriškus, net kiniškus kanapių sėklų pakelius, latvišką kanapių aliejų, gal būtų net širdies smūgį apturėjusi.

2003 m. stodama į Europos Sąjungą, mūsų valstybė įsipareigojo gerbti ir vykdyti jos juridines nuostatas. Visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, laisvai leidžiama auginti sėjamąsias arba pluoštines kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2 proc. veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio. Prancūzijoje kasmet auginama apie 10 -12 tūkst., Didžiojoje Britanijoje – 1500, Nyderlanduose, kur žemė ypač branginama, – 1200 hektarų pluoštinių kanapių. Mūsų kaimynai lenkai ir čekai kasmet sėja po 1100-1400 ha. kanapių.

A. Anskaitis
Vasarą viena kovotoja su narkotikais, pamačiusi Panevėžio pakraštyje žydintį aguonų lauką, garsiai piktinosi, kodėl nenaikinami pavojingi augalai. Tik nekilo noro aktyvistei pasidomėti, kad ten saulės spinduliais džiaugėsi laukinės aguonėlės-birulės, kurios dykvietėse pačios pasisėja, pačios išbyra, paukštelius pamaitina.

Verta pritarti R. Šimašiaus nuomonei, kad mūsiškiams draudėjams kol kas svarbesnis darbas - baubų kūrimas negu ES teisės aktų vykdymas. Todėl ir pirmieji šalies ūkininkai, pradėję auginti kanapes, buvo apšaukti kvaišalų platintojais, jų pasėliai negailestingai naikinti, skirtos baudos. Tačiau kietas aukštaitis Edgaras Babanovas dėl suniokotų pasėlių ryžosi ieškoti teisybės Europos Teisingumo teisme ir 2008 m. vasarą bylą laimėjo. Nuo tada ir kiti ūkininkai tapo drąsesni, pernai pasėjo 54 hektarus pluoštinių kanapių.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet kanapes augino keliolika Anykščių, Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Šakių, Trakų rajonų ūkininkų, deklaravo daugiau kaip 130 hektarų pasėlių. O rokiškėnai ūkininkai tėvas ir sūnus Alis ir Sigitas Vėjeliai, nukūlę savo prižiūrėtas kanapes, pirmieji šalyje pradėjo spausti aliejų, vertingą gydomosiomis savybėmis, stiprinantį imuninę sistemą. Gaila, kol kas tas aliejus labai brangus: už 200 gramų buteliuką prašoma 20 litų. Beje, latviškas dar brangesnis. Ūkininkus galima suprasti: kanapes auginti nelengva, kol Seimo juridiškai neįteisintos, valstybės išmokų už pasėlius neskiriama. Be to, daug žalos padaro paukščiukai, labai mėgstantys kanapių grūdelius.

Pernai rajono policijos komisariato pareigūnai „dėl visa ko“ ūkininkams Vėjeliams už kanapių auginimą pradėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, tačiau vėliau nutraukė. Neišmanėliai kanapiniai kontrolieriai – reikėjo pasiimti sietelį ir kaip drugelius gaudyti žiedadulkes, jose kaip tik yra daugiausia veikliosios medžiagos. Būtų tada už ką bausti.

O kol stropūs kontrolieriai laukuose vaikysis kanapių žiedadulkes, papasakosime vieną pamąstyti skatinantį atsitikimą. Šių metų pradžioje Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelyje esančiame sename malūne buvo aptikti, tik pagalvokite, 2557 „į kanapes panašūs augalai“. Ir šį moderniausią, viduje įrengtą dviejų aukštų šiltnamį rado ne policijos pareigūnai ar kiti kovotojai su kvaišalais, o... AB „Omnitel“ specialistai, ieškodami, iš kur kyla ryšio trukdžiai. Mat po malūno stogu įrengto šiltnamio elektronika savo galia užgožė radijo ryšį. Policijos komisariato pareigūnams beliko tik techninis darbas – atverti malūno duris, suskaičiuoti po dirbtine saule ir kompiuterių reguliuojamu drėkinimu vešinčias narkotines kanapes. Sumanūs pogrindžio vyrukai ne tokie kvaili, kad brangias narkotinių kanapių sėklas, kurių kiekviena kainuoja 25-30 litų, bertų į vėjų pučiamus ir lietaus merkiamus laukus. Kirba mintis: gal narkotikų agrotechniką sėkmingiau suvaldytų elektrikai arba ryšininkai, o ne pernelyg aktyvūs ūkininkų pluoštinių kanapių tikrintojai.

Pagaliau turėtume pripažinti nemalonią realybę, kad pasaulyje, ypač Lotynų Amerikoje, plinta narkotinių kanapių auginimo mada, didėja kontrabandos mastai, kad kova su kontrabanda tampa brangesnė negu narkomanų gydymas. Kartu su šiemetiniais JAV prezidento rinkimais Kolorado valstijos gyventojai referendumu nusprendė ne kovoti, o legalizuoti narkotinių kanapių auginimą „iki šešių augalų saugioje erdvėje“, taip pat marihuanos vartojimą „rekreacijos tikslais“. Oi, kaip toli bus legaliems koloradiečiams iki istorinio vokietės Kromienės statyto Pilviškių malūno gamybos apimčių. Apie liberalius Nyderlandų įstatymus daugelis yra girdėję. Gal septynioms respublikinėms žinyboms derėtų galvoti ir iš anksto ruoštis, kaip reikės elgtis, kai ta narkotinio liberalizmo banga priartės prie mūsų valstybės sienų.

A. Anskaitis
Verta pritarti R. Šimašiaus nuomonei, kad mūsiškiams draudėjams kol kas svarbesnis darbas - baubų kūrimas negu ES teisės aktų vykdymas. Todėl ir pirmieji šalies ūkininkai, pradėję auginti kanapes, buvo apšaukti kvaišalų platintojais, jų pasėliai negailestingai naikinti, skirtos baudos.

Bet grįžkime prie mūsų protėvių apdainuotų paprastųjų kanapių, tų, kurias atkaklūs žemaičiai sėjo ant marių krantelio, o aukštaičiai - tėvelio sodely. Kiekvienas vyresnis kaimo žmogus nė nemirktelėjęs išvardins teigiamas kanapių savybes. Lietuvos klimatas – idealus auginti pluoštines kanapes, nekaršta, pakanka drėgmės, todėl pluoštas yra švelnus, elastingas. Kanapių spaliai kaitrumu prilygsta ąžuolinėms malkoms, jų briketai gali būti naudojami šiluminėse elektrinėse, spaliai puiki statybinė medžiaga.

Varėniškis verslininkas Žydrūnas Marcinkevičius baigia pasistatyti kanapių blokų gyvenamąjį namą, svajoja įsteigti šių blokų gamybos įmonę. Tik spalių pirkti važiavo į Latviją, nes kol kas mūsų šalyje nerado pardavėjų. Spalių blokų gamybos agregatą norėtų įsigyti ir šakietis ūkininkas Egidijus Zėringis. Tačiau kol nepakeista Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pora straipsnių, kol nepriimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, bankai neteikia paskolų. Taigi iki šiol pluoštinių kanapių auginimo entuziastai skriaudžiami dvigubai, negauna už pasėlius išmokų, o be paskolų negali sėkmingai plėtoti naujos rūšies verslo.

Šiame Seime atsirado daugiau kaimą pažįstančių, blaiviai ūkiškai mąstančių žmonių. Tarp Seimo naujųjų narių 15 iki šiol buvo rajonų tarybų nariai, gerai išmano žemės ūkio reikalus, sugeba atskirti pluoštinių kanapių naudą nuo narkotinių žalos. Tad tikėtina, kad šįkart kanapinės nekaltybės saugotojams nepavyks blokuoti naujojo įstatymo. Prasminga būtų jį priimti kuo greičiau, ne vėliau kaip iki Užgavėnių, kada pagal tradiciją Kanapinis nugali Lašininį.